„Grammy“ apdovanojimų laimėtojas, prestižinio žurnalo „Classic Rock“ sudarytame visų laikų geriausių vokalistų sąraše trečiąją vietą užimantis R.Plantas iš praėjusio vizito Lietuvoje išsaugojęs tik teigiamus prisiminimus.
Pirmadienį koncertuosite Trakų pilyje. Kaip jaučiatės rengdamas koncertus tokiose vietose?
Prieš tris metus esu koncertavęs Estijos pilyje. Esant pilies teritorijoje apima ypatinga, savita nuotaika. Būti tokioje vietoje – labai įdomu, galima prisiliesti prie istorijos. Aš esu labai pamalonintas, galėdamas tokioje vietoje rengti pasirodymą.
Lietuvoje jūs lankėtės prieš šešis metus. Galbūt ką nors apie mūsų šalį prisimenate iš savo pirmojo vizito?
Įsiminė malonus priėmimas, fantastiškas svetingumas, gražūs, žavūs žmonės. Lietuvoje ne tiek daug chaoso, kaip Anglijoje – saloje, kurioje gyvena daugybė žmonių. Tąkart Lietuvoje surengėme puikų šou.
Kuo šįkart nustebinsite klausytojus? Kokie bus esminiai jūsų pastarojo ir koncerto, vykusio prieš 6 metus, skirtumai?
Nueikite ir pažiūrėkite į tai, kas paskelbta mano asmeniniame puslapyje. Koncerte parodysiu tai, ką antradienį Romoje išvydo 9 tūkstančiai žmonių. Dabartinės grupės, su kuria aš koncertuoju, sudėtis yra visai kita. Tai labai puikūs muzikantai iš Tenesio valstijos. Esu labai laimingas, būdamas apsuptas tokių puikių atlikėjų. Dainininkė Patty Griffin, kuri koncertuose dainuoja su manimi, šiemet pelnė „Grammy“ apdovanojimą už geriausią pernai sukurtą gospelo albumą „Downtown Church“. Jos balsas – įspūdingas. Scenoje aš darau tai, ką noriu – dainuoju „Led Zeppelin“ dainas, dainuoju solo dainas, bliuzo kūrinius.
Aš mėgaujuosi visų stilių muzika. Paminėčiau Amerikoje ir Anglijoje įvertintą grupę „Mumford & Sons“ – tai vaikiai iš Didžiosios Britanijos, labai šauni ir gera muzikos grupė.
Kokią publiką pastebite savo koncertuose – vyresnius gerbėjus, o gal atvyksta ir daug jaunų klausytojų?
Antradienio vakarą mačiau 9 tūkstančius Romos gyventojų, kurių didžiausia dalis buvo jauni, šėlstantys žmonės. Buvo labai smagu girdėti skanduojant savo vardą „Robertai, Robertai!“. Mes ką tik atvykome iš Amerikos ir Roma buvo puikus nuotykių Europoje startas.
Šiuolaikinėje televizijoje, radijuje, internete yra daug popmuzikos, dalis iš jos – primityvi, pasikartojanti. Kaip manote, kas lėmė tokios muzikos išpopuliarėjimą?
Jūs – ne vaikas, aš – tuo labiau. To reikia klausti vaikų. Viskas keičiasi, viskas privalo judėti į priekį. Muzika yra skirta visiems, visokio amžiaus žmonėms. Muzika yra pramoga ir žmonės jos nori, kokio amžiaus jie bebūtų. Aš negalvoju apie „pigius“ muzikantus, aš galvoju apie tai, kas man patinka. Kai kurie vaikų atlikėjai yra visai šaunūs. Galima nueiti į Adele koncertą ir patirti puikių įspūdžių, galima pamatyti „gyvai“ grojančius „Red Hot Chilli Peppers“. Amerikoje, Europoje vyksta puikūs muzikos festivaliai, tai – nuostabu. Man sekasi gerai – o tai man labiausiai rūpi.
Kaip manote, ar ateityje žmonės gali labiau susidomėti kokybiška, profesionalia muzika?
Viskas priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrėsime. Ar tokią muziką kūrė Vagneris? Bethovenas? Elvis Presley? „Led Zeppelin“? Moby? Benas Harperis? „Massive Attack“? „Portishead“? Nesvarbu, kas tai būtų, svarbu, kad tų atlikėjų kuriama muziką teiktų žmonėms džiaugsmą. Žmonių poreikių negalima patenkinti vieno stiliaus muzika. Nemanau, kad man patinka opera, tačiau būdamas Romoje nuvykau pažiūrėti operą „Traviata“ – tai buvo įspūdingas, nuostabus reginys, solistai dainavo puikiai.
Mano gyvenimo puslapiai buvo tokie skirtingi, bet meilė man visada buvo svarbi. Ji svarbi ir iki šiol. Apie ją dabar aš galiu rašyti kitokiais būdais, nei rašydavau anksčiau.
Gal galite paminėti šių laikų, jūsų akimis, geriausias, įspūdingiausias roko grupes?
Nemanau, kad galima išskirti geriausias. Aš mėgaujuosi visų stilių muzika. Paminėčiau Amerikoje ir Anglijoje įvertintą grupę „Mumford & Sons“ – tai vaikiai iš Didžiosios Britanijos, labai šauni ir gera muzikos grupė.
Kaip manote, kas padeda garsiems roko muzikos atlikėjams ilgai išsilaikyti scenoje?
Turbūt veikla, kuria jie užsiima.
O kas jums padeda išlikti populiariam ir nepritrūkti idėjų?
Mane įkvepia žmonės, su kuriais aš kartu dirbu, žmonės, kuriuos aš sutinku. Groti pilyje – išties ypatingas potyris, tačiau neseniai aš grojau Sacharos dykumoje. Ten pasirodžiau su vietiniais tuaregais, grupe „Tinariwen“, grojančia sunkiąją muziką. Aš esu labai laimingas, galėdamas susidurti su įvairiausia kultūra.
Kaip jūsų kūrybą veikė ir veikia meilė?
Meilė – neabejotinai lemiamas veiksnys. Mano gyvenimo puslapiai buvo tokie skirtingi, bet meilė man visada buvo svarbi. Ji svarbi ir iki šiol. Apie ją dabar aš galiu rašyti kitokiais būdais, nei rašydavau anksčiau. Meilė – tai viskas, ko reikia žmogui.
Ar bendraujate su buvusiais grupės „Led Zeppelin“ nariais Jimmy Page'u ir Johnu Paulu Jonesu? Ar juos vadinate bičiuliais, ar kolegomis?
Aš juos vadinu tiesiog žmonėmis, kuriuos pažįstu. Aš nesu jaunas, bet nesu ir senas. Pažįstu daug žmonių – su kai kuriais iš jų susitinkame reguliariai, o apie kai kuriuos iš jų mano atmintyje yra likę laibai malonių atsiminimų. Su Jimmy ir Johnu sitinkame retkarčiais, prie progos. Su Johnu susimatysiu rugpjūtį – tuomet jis gros su vienu iš mano draugų. Nesimatome dažnai, nes jis užsiėmęs su savo nauju muzikos projektu, dažnai koncertuoja.
