„Visai neblogas darbas“, – šypteli Rimvydas.
Per dešimt pirmų kelionės dienų jis aplankė Ungudžos salos pakrantėje įsikūrusios sostinės – Zanzibaro – senamiestį „Stone Town“, kur galima iš arti pamatyti vietinių gyvenimą. „Visą laiką gyvenęs salos pakraštyje nustebau čia pamatęs normalias parduotuves – jų saloje apskritai nėra, tik maži garažėliai gyvenvietėse“, – sakė jis.
Rimvydas aplankė ir Sultono namus, kurie šiuo metu paversti muziejumi. Jame iki šiol išlikę baldai, valdovų kambariai, net vonia su tualetu.
Po vergystės panaikinimo šalyje iki šiol stovi išlikęs pastatas, kurio rūsiuose buvo laikomi vergai – itin mažame kambarėlyje su mažu langeliu būdavo laikoma po 100 vergų, atvežtų iš įvairiausių Afrikos vietų.
Čia jie tūnodavo mažiausiai savaitę, vėliau būdavo kraunami į narvus ir vežami į turgų pardavimui. Jeigu vergo nenusipirkdavo, jis dar savaitei patalpinamas į kambarėlį, kurį liūties metu užpildavo lietaus vanduo. Mačiau ir grandines, kuriomis buvo surakinami vergai, kad nepabėgtų.
„Perkamiausi buvo tie vergai, kurie sudavus su rajos uodega per nugarą nerėkdavo ir nesimuistydavo. Taip pat labai paklausios moterys su vaikais, nes perkant vieną, gauni du ar tris – o vaikai užaugę irgi tapdavo vergais“, – pasakojo Rimvydas.
Zanzibare 99 procentai musulmonų, 1 procentas – krikščionys. Lankėmės krikščioniškoje mokyklėlėje, vaikai šoko ir dainavo.
Pasak Rimvydo, namai čia – be langų, tik su grotomis. „Daugelis vietinių neturi šaldytuvų, ką jau kalbėti apie televiziją, internetą ar telefonus. Beje, pardavime čia yra tik kineskopiniai televizoriai, naudoti šaldytuvai, mobilieji telefonai nespalvoti, vieni pirmųjų atsiradusių rinkoje“, – sakė jis.
Sostinėje Rimvydas rado ir grupės „Queen“ legendos Freddy Mercury namus, kurie po jo mirties buvo paversti viešbučiu. Čia už 150 JAV dolerių galima išsimiegoti dainininko miegamajame.
Tačiau peržengus viešbučio teritoriją, viskas kardinaliai pasikeičia.
„Didelės erdvės, labai mandagūs, paslaugūs darbuotojai, prabangiai įrengti kambariai, „viskas įskaičiuota“ sistema, nepakartojamai skanus maistas, daugybė jūros gėrybių. Kai maisto tinklaraštininkei Nidai Degutienei prasitariau, kad vykstu į Zanzibarą, ši iškart patarė nepersivalgyti jūros gėrybių, nes ištiks baltymų šokas. Tačiau čia neįmanoma nepersivalgyti! Skonis nuostabus, pasirinkimas didžiulis, o jūros gėrybių čia daugiau, nei mėsos patiekalų“, – juokėsi kelionių organizatorius.
Vieną dieną Rimvydas paskyrė pažinčiai su salos augalija. Zanzibaras garsėja savo prieskoniais, kurių augina labai daug. Yra daug privačių ūkių, taip pat vienas labai didelis priklausantis valstybei.
„Mačiau, kaip auga vanilė, cinamonas, kava, kakava, gvazdikėliai, kardamonas, muskatas, citrinžolė, taip pat pradėjau branginti ananasą – iš vieno stiebo užauga tik vienas vaisius, o bręsta net 2 metus! Vienam vaisiui užaugti reikia 4 kvadratinių metrų vietos! Nuskynus ananasą, visą augalą reikia išmesti ir sodinti naują“, – pasakojo jis.
Salos nacionaliniame parke, dar kitaip vadinamame „Jozani“ miške, gyvena dviejų rūšių beždžionėlės. Vienos lietuviui pasirodė nelabai mandagios ir baikščios. „Jos bijo žmonių, bet drąsiai nuo medžių į juos mėto riešutų lukštus ar vaisių likučius, kitos beždžionėlės visai nebijo lankytojų ir net į juos nereaguoja – galima paliesti jų ilgą uodegą“, – įspūdžiais dalijosi jis.
Kartą iš viešbučio išvykęs labai ankstų rytą, prie uosto Rimvydas pamatė didelį sujudimą – šviežios žuvies turgų. Vietiniai atplaukdavo iš jūros, ant čia pat krante stovinčių stalų išdorodavo laimikį ir parduodavo miestiečiams.
„Labai paklausios ir nebrangios rajos. Tiesa, čia apsilankyti siūlyčiau tik galintiems ištverti stiprius kvapus žmonėms, bet įspūdis didelis“, – sakė jis.
Į įspūdingą išvyką „Blue Safari“ susiruošęs Rimvydas įsitikino, kad Zanzibaras – antrieji Maldyvai.
„Senoviniu laiveliu plaukėme prie rifų nardyti, maitinome ten žuvytes. Išlipome ant kopos, kuri dėl potvynio ir atoslūgio (jūra nusenka ir pakyla net dukart per dieną po 3-3,5 metro) visiškai dingsta ir atsiranda „iš niekur“. Paplūdimys nuostabus, vanduo labai šiltas, smėlis – švelnesnis už Maldyvų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Makaliaus atostogos Maldyvuose: rojaus kampelis, į kurį patekti nereikia milijono
Vėliau išplaukėme į negyvenamą salą, kurioje pietavome – valgėme ant griliaus keptą mėsą, žuvį, jūros gėrybes. Toje pačioje saloje yra net 500 metų amžiaus baobabas. Milžiniškas!“ – smagių emocijų neslėpė keliautojas.
Pasak jo, Zanzibare žmonės atostogauja visus metus. Čia tiesiogiai iš Varšuvos žiemos periodu galima atskristi vos per 8 valandas – skrydis trunka tik pora valandų ilgiau, nei iki Kanarų salų.
Daugiau kelionės akimirkų – nuotraukų galerijoje:
