Iš Vilniaus į Kutaisį – antrą pagal dydį Gruzijos miestą – Makalius išskrido penktadienį. Nusileidęs svečioje šalyje jis netruko patraukti į Batumį, kurį nuo Kutaisio skiria 140 kilometrų. Gruzijoje keliautojas apsilankė kartu su dar 14 lietuvių – visi jie savo kailiu išbandė naują kelionių kryptį.
Nors visa savaitgalio programa buvo detaliai suplanuota, R.Širvinskas-Makalius pasakoja dienotvarkėje radęs nemažai laisvo laiko, per kurį spėjo ir savarankiškai susipažinti su gruzinų kultūra. „Per tą laiką pamačiau ir gruziniškų gėrybių, ir tikrų blogybių“, – sako Makalius ir leidžia suprasti, kad jo pasakojimas bus išties intriguojantis.
Kopijuoja Las Vegasą
Makalius pasakoja, kad prieš kelerius metus Gruzijos valdžia investavo apie 450 mln. eurų tam, kad išpopuliarintų Batumio kurortą ir pritrauktų turistų. Jiems puikiai pasisekė – kasmet čia apsilanko 1,5 milijono keliautojų.
„Kurortas yra ant Juodosios jūros kranto, Gruzija siekia jį paversti antru Dubajumi ar Las Vegasu – ten pilna kazino, lošimo namų. Tiesa, lietuviams ši kryptis kol kas nėra atrasta, mat lėktuvai čia ėmė kursuoti vos prieš kelias savaites“, – paaiškina Makalius.
Tuose lošimo namuose jis apsilankė ir pats – neatsispyrė pagundai. „Kadangi jau esu buvęs kazino Las Vegase, norėjau įsitikinti, ar čia, Gruzijoje, jie panašūs į tuos Amerikoje. Supratau, kad visiškai ne – lankytojus Gruzijoje vaišina tada, kai jie pralošia daug pinigų“, – tikina keliautojas.
Netrunka paaiškinti, kaip šis mechanizmas veikia: „Aplink nuolat vaikšto gražios darbuotojos. Jos seka, kiek statei, laimėjai, pralošei – kiek kazino tavo dėka uždirbo. Kai vis pralošinėjau šiek tiek pinigų, jos mane vaišino užkandžiais, gėrimai, o pastebėjusios, kad visus juos atsilošiau, sakė galinčios pasiūlyti tik arbatos.“
Tuo tarpu Las Vegase, anot Makaliaus, lošiančių klientų taip nieks neprižiūri – visus vaišina vienodai ir nestebi, kas kiek pralošė ar išlošė. „Tokie lošimo namai yra kiekviename viešbutyje, jie labai reklamuojami. Daug žmonių tam, kad galėtų palošti kazino, atvyksta iš Egipto ir Turkijos“, – sako.
Tačiau ne vien lošimo namų gausa Batumis panašus į Las Vegasą. „Jie tikrai nori būti kuo panašesni į Las Vegasą – dabar Batumyje statomas Romos koliziejų primenantis viešbutis, o mes, pavyzdžiui, gyvenome stiklo šukės formos viešbutyje. Miestas labai plečiasi, vidury jo yra funikulierius, kuriuo galima pasikelti į kalnus ir pamatyti visą kurortą kaip ant delno“, – pasakoja Makalius.
Kelionė atgal laiku
Nors Batumyje ir blyksčioja lošimo automatų lemputės, o žvilgsnį traukia originalūs statiniai, R.Širvinskas-Makalius tikino kurorte nesyk pasijautęs taip, tarsi būtų grįžęs daugiau nei 20 metų atgal: „Žmonės ten vairuoja automobilius „Lada“, „Moskvičius“, „Volga“. Tam, kad taptum taksistu, tereikia artimiausiame kioske kaip kokią kramtomą gumą nusipirkti plafoną ir viskas – užsiregistruoji kažkur ir važinėji. Taksi ten kainuoja neįtikėtinai pigiai.“
Keliautoją nustebino ir kitos gruziniškos kainos. „Vietinėje užeigoje bokalas alaus kainuoja 1,3 lario – apie pusantro lito. Litras namų vyno – 3,5 lario, tai yra apie 4 ar 5 litus. Pigu ir pavalgyti – kavinėje tai gali padaryti išleisdamas vos 7 litus. Tuo tarpu viešbutyje vien už kokteilį išleistumėte apie 30 litų“, – pasakoja.
Vaikinas pasidomėjo ir Gruzijos pramogų pasauliu – darsyk nusistebėjo sužinojęs, kad televizijos čia rodo tai, ką lietuviai jau matė. „Tai, kas pas mus naujiena buvo prieš 10 metų, į Gruziją atkeliauja dabar. Man patinka pasidomėti įvairiais dalykais – sužinojau, kad dabar šalyje prasidėjo realybės šou „Baras“, kurį visi labai susidomėję žiūri, o tikrų tikriausia naujiena yra „X Faktorius“. Šiuo metu jie stebi atrankas į šou, yra tiesiog „pasinešę“. Anksčiau per televiziją rodė skirtingų šalių „X Faktoriaus“ versijas“, – pasakoja Makalius.
Dalyvavo tradicinėje šventėje
Vieną vakarą Makalius dalyvavo tradicinėje gruziniškoje šventėje – čia apsilankė visi lietuviai, jiems buvo specialiai užsakytas stalas. „Jis vyko didelėje salėje, buvo pastatyta daugybė stalų, viskas šiek tiek priminė išpuoštą mokyklos aktų salę. Prie kiekvieno stalo sėdėjo po skirtingą kompaniją, visos jos linksminosi skambant tradicinei muzikai“, – pasakoja keliautojas.
Lietuviams šventėje nepavyko išvengti dėmesio: „Kai gruzinai išgirdo, kad atvyko svečiai iš Lietuvos, ėmė kelti tostus. Už ką tik nekėlė – ir už mus, ir už draugus, už tai, kad esame kartu, kad mus myli, gerbia... Ėmė girdyti mus vynu, tostų pakėlė labai daug. Vėliau pradėjo kviesti šokti – visas lietuvaites pašokdino, atsiklaupę prašė, kad tik sutiktų. Tiesa, prieš tai vis atsiklausdavo manęs, ar gali kurią lietuvę pašokdinti.“
Gruzinai šokdino ir savo mamas – tai Makaliui atrodė neįprasta. „Man buvo labai gražu pažiūrėti, kokie jie svetingi, kaip gražiai vieni su kitais elgiasi. Gaila, kad pas mus Lietuvoje tai nėra įprasta, tačiau itin didelis svetingumas ir įkyrumas ilgainiui ima labai nervinti. Jei nevalgai, ką siūlo, vadinasi, negerbi jų, jei negeri – vėl negerbi. Bet jeigu netelpa, tai ką daryt?“ – juokiasi jis.
Anot keliautojo, nuo gruziniškų vaišių šventėje tiesiog lūžo stalai. Ir nors pats paragavo daugybės tradicinių patiekalų, vietos virtuvė Makaliaus nesužavėjo: „Nežinau, kodėl. Gal nes jie visur naudoja savo tradicinį sūrį, kurio nemėgstu? Nors patiekalų jie turi daug ir skirtingų, tačiau kasdien siūlo tą patį: meniu pasikartoja visuose restoranuose, skirtingi, tačiau tie patys patiekalai nuolat sunešami ant vieno stalo.“
Bandė apiplėšti
Tačiau Makaliaus viešnagė Batumyje nebuvo rožėm klota – teko susidurti su nemalonumais. Kaip ir Egipte, taip ir Gruzijoje jį mėgino apiplėšti. Tik šįkart situacija atrodė visai neįprasta.
„Kai sustojau norėdamas telefonu nufotografuoti jūrą, prie manęs pribėgo keturi maži vaikai – apskurę, vargingi. Vienas pačiupo mano ranką, kitas iš jos bandė traukti telefoną, trečias ėmė kraustyti kišenes, o ketvirtas laikė už marškinėlių, kad niekur nepabėgčiau“, – stebina Makalius.
Dar netikėtesnė pasirodė įvykio atomazga: „Viena ranka stumtelėjau vaiką nuo savęs ir ką jūs manot? Didžiausią skandalą sukėlė iš kažkur atsiradę jo tėvai. Matyt, tai tokia taktika. Jie ėmė aiškintis, kodėl stumdau jų vaiką, ir reikalauti už tai pinigų. Klausiau ar tai, kad jų vaikas laksto pačiupęs mano telefoną, yra normalu... Tokių vaikų ten labai daug, juos pamatyti galima visur: jie prašo pinigų, jei neduodi – iškeikia, apstumdo, vieną turistą net apspjovė. Žinoma, tokių dalykų galima rasti kiekviename mieste.“
Įspūdingos vestuvės
Viešėdamas Gruzijoje Makalius aplankė ne tik Batumio kurorto, bet ir apylinkes – Adžaros regioną. „Važiavome į kalnus, taip pat pamatėme pilių griuvėsius, aukščiausią krioklį. Įdomu buvo pamatyti gruziniškas vestuves – keista, kad jiems įprasta tuoktis sekmadieniais“, – svarsto jis.
Matytos vestuvės jam taip pat pasirodė neįprastos. „Puota būna didelė: linksmintis važiuoja apie 20-ies automobilių kolona, visi svečiai važiuoja fotografuotis į kokią vyninę ar gamyklą, vienuolyną. Kur tik apsilankėme, ten matėme vestuves – visose susirinkę daug giminių, operatorių, iš paskos bėgančių raudančių bobučių“, – pasakoja.
Keliautojas išsiaiškino, kad Gruzijoje vyrams įprasta tuoktis iki 29-erių, moterims – iki 25-erių metų. Statistiškai šalyje išsiskiria tik 10 procentų susituokusių porų.
Makalius pastebėjo, kad moters padėtis Gruzijoje skiriasi nuo esančios Lietuvoje. „Skiriasi jų šeimos suvokimas – jis primena musulmonišką. Moterys laiką pagrinde leidžia namuose, o jei ką ir dirba, tai nebent virėjomis, valytojomis. Ten kaip Turkijoje – moterų gatvėse dažniausiai nėra. Bare, pavyzdžiui, sėdi tik vyrai, o jei pamatai moterį žinok – užsienietė“, – sako jis.
Jis prisimena ir kitą nuotaikingą įvykį: „Mums bestovint prie viešbučio ir svarstant, kurgi nueiti, sustojo pro šalį automobiliu važiavę gruzinai. Lietuves merginas jie pakvietė sėsti į automobilį ir važiuoti „pažiūrėti svetingos Gruzijos“. Viena iš merginų pasakė, kad niekur nevažiuos – pareiškė girdėjusi, jog gruzinai pagrobia moteris, išveža į kalnus ir ištekina. Gruzinai pribloškė savo atsakymu: labai nustebo, kad šis stereotipas apie juos vis dar žinomas, nes taip jie darydavo tik prieš 10 metų. Lietuvės sutiko važiuoti su jais, o grįžusios pasakojo, kiek jie visko aprodė, vaišino, kaip buvo smagu.“
Nežiūri „Eurovizijos“
Viešėdamas Gruzijoje Makalius davė interviu vietos žiniasklaidai – filmavosi nacionalinės Gruzijos televizijos laidoje. Žurnalistams jis pasakojo, kokį įspūdį susidarė apie Gruziją.
„Jie labai džiaugiasi radę kažką, kas gali padėti išpopuliarinti šalį. Reikėjo išrinkti vieną žmogų, kuris duos interviu, ir visi balsavo už mane. Stovėdamas prieš televizijos kamerą sakiau, kad pas juos labai smagu, kad Batumis primena Las Vegasą. Pridūriau, kad gruzinai yra mūsų draugai, norėjau paraginti balsuoti už mus „Eurovizijoje“, bet, pasirodo, jie šio konkurso nežiūri“, – pasakoja jis.
Anot Makaliaus, vietiniai stebėjosi, kad Lietuvoje visi žino, kas siunčiamas į „Euroviziją“, nes pas juos žino ne daug kas. „Gruzinai pasakojo, kad „Eurovizija“ šalyje yra labai nepopuliari – net nedaug kas žino, kas atstovauja jų šaliai. Vietiniai stebėjosi, kad mes žinome, kokią dainą „Eurovizijoje“ dainuosime, kaip atrodys pasirodymas. Nors Gruzijos gyventojų skaičius panašus į Lietuvos – jų yra apie 4,5 milijono, „Eurovizijos“ gerbėjų Lietuvoje kur kas daugiau“, – sako.
Ar norėtų Makalius sugrįžti į Gruziją?„Ji man paliko neišdildomą įspūdį. Europoje mane seniai kas buvo benustebinęs, o ši šalis palieka kažkokio prieskonio skonį. Joje nėra puikiai išvystyto turizmo – gal tai ir vilioja grįžti atgal? Atgal norisi grįžti dėl jų nuoširdumo, mažų kainų, draugiškumo. Taip, žmonės jau mokosi apgaudinėti turistus. Tačiau visus raginu apsilankyti Gruzijoje. Batumyje turėtų patikti tiems, kurie anksčiau lankydavosi Kryme – tai yra kažkas panašaus“, – tikina.
