Pasak Milanos, jos vasaros visada būna laisvesnės, todėl kad ir mėnesį gali sau leisti pakeliauti. Susikrovusi ant pečių reikalingiausius daiktus šįkart ji leidosi į Aziją. M.Jašinskytė sako, kad moterys nepatikėtų, su kokia kuprine ji keliauja. Tik prisipažįsta, jog šįkart pasiėmė kiek didesnę, jei ką nors nusipirktų. Ir kaip tikra moteris prisipirko šilko ir papuošalų.
Būti su savo mintimis
Beveik visą Aziją skersai išilgai išnarsčiusi Milana mielai čia sugrįžta vėl: „Šiuo metu man Azija yra Žemynas numeris 1“, – sako ji.
Mėgstamiausia kelionių vieta ne tik dėl stiprios energetikos, jogos ir meditacijos stovyklų, bet ir dėl jos mėgstamo šilto klimato, nuoširdžių žmonių.
Į kelionę Milana leidosi visiškai viena – norėjo nurimti, pabūti su savimi ir tiesiog skaityti knygas – jai tai geriausias būdas atsipalaiduoti.
„Labai norėjau išvažiuoti viena ir pailsėti nuo visko, atsipūsti nuo žmonių, pastaruoju metu man vis trūko miego. Savo darbe labai daug bendrauju, per dieną pro mane praeina daug klientų, kuriems dalinu savo energiją, nuotaiką, polėkį. Nors tai ir mėgstu, bet ateina riba, kai reikia pasikrauti, kai reikia išgirsti, ir kas mano galvoje vyksta.
Taigi labai laukiau laiko, kada galėsiu pabūti viena su savimi, galėsiu pabaigti skaityti knygas, pradėti naujas. Per 10 dienų perskaičiau penkias, kai skaitymo tempas sulėtėjo, supratau, kad rimstu“, – Žmonės.lt pasakojo M.Jašinskytė.
Negi buvo akimirkų, kai visgi norėjosi kompanijos? „Taip, kartai norėjosi su kuo nors pasidalinti įspūdžiais. Pavyzdžiui, aš pirmą kartą paliečiau dramblį – norėjau cypti iš laimės, bet viena juk nerėksiu. O prieš mane visas būrys draugų jodinėjo, garsiai leido džiaugsmo kupinas emocijas. Tai viduje džiaugiausi, bet ekspresyviau išreikšti neišėjo.“
Išvakarėse pradėta planuoti kelionė
Kai Milana pirkosi skrydžių bilietus ir planavosi atostogas, jos pagrindinis tikslas buvo aplankyti Tibetą, į kurį norint patekti reikia įsigyti specialų turą. Tačiau kaip tik tomis dienomis, kada turėjo ten viešėti, kinai uždarė sienas. Taigi ji turėjo pergalvoti visą kelionės planą.
„Pagalvojau, kad Tailandas visada yra geras pasirinkimas – ten man viskas pažįstama, puikus oras, šalis labai civilizuota. Labai mėgstu šilumą ir žinojau, kad ten bus saulės, žinojau, kad bus puikus maistas – juk jų virtuvė yra viena geriausių pasaulyje“, – šypsosi ji.
„Kelionė prasidėjo Bankoke. Sau buvau pasakiusi, kad į Kiniją tikrai nekeliausiu, tai nėra mano pati mėgstamiausia šalis. Dar iš vakaro sėdėjau ir nežinojau, ką daryti, kur važiuoti, ko aš noriu. Tai nusprendžiau iškart važiuoti į Čiangmajų, Šiaurės Tailandą. Jis – jaukesnė Bankoko versija.
Naršydama internete, netyčia pamačiau, jog ten vyks jogos stovykla, kurioje buvo smalsu dalyvauti. Todėl leidau laiką ten – jodinėjau drambliais, susigalvojau veiklos ir laukiau stovyklos. Iš tiesų, per visą kelionę, kur tik galėjau, dariau jogą – susirasdavau mokyklą ir eidavau į pamokas. Įdomu tai, kad Azijoje nesutiksi mokytojo azijiečio – visur jogos pamokas vedė kitų rasių žmonės“, – pasakojo Milana.
Stovykla, užkabinusi giliausius jausmus
Milana buvo nusižiūrėjusi tantra joga stovyklą: „Nors ir esu amerikietiško braižo mokytoja, tačiau mėgstu aplankyti skirtingas mokyklas, bet su tantra man tai buvo pirmoji pažintis. Iš visų patirčių dėliojuosi savo jogos mozaiką, kuri tinka man ir mano studentams. Taip pat tantra joga daug kam asocijuojasi su seksu. Tačiau mano aplankytos stovyklos tema buvo „emotional healing“.
Visas 5 dienas Milana buvo uždaryta stovykloje – negalėjo niekur išeiti, o iki 11 valandos ryto negalėjo ir kalbėti. Be to, valgiaraštis buvo vegetariškas, žmonės negavo jokių saldumynų ir kavos, todėl jau antrą dieną daugelis vaikščiojo apduję.
Pasak jos, stovyklos vieta buvo labai stipri energetiškai – viduryje jos stovėjo šventykla, aplink ją buvo išdėstyti pastatai, kuriuose visi įsikūrė. Tai – vadinamasis ašramas, jame nieko, be jogos ir meditacijų, nevyksta.
„Kiekviena diena turėjo temą: liūdesys, pyktis, agresija. Tad visa dienotvarkė buvo su tuo susijusi. Ryte – valandos meditacija, po to paskaitos, jogos asanos praktika, kurią, beje, ištvėriau tik du kartus, nes esu buvusi labai geroje jogos asanų mokykloje, todėl ne viskas įtinka. Tuomet būdavo laisvas laikas, paskaitos apie įvairias emocijas ir kasdien skirtinga vakaro programa – šokome transinius šokius, žaidėm žaidimus, žiūrėjome įkvepiančius filmus“, – pasakojo M.Jašinskytė.
Mintis apie emocijas kiekvienas dėliojosi ne tik savo galvose, bet buvo priversti ir garsiai apie tai prabilti nepažįstamiems žmonėms.
„Užsiėmimai vyko žaidimo forma, bet galiausiai tai pravirkdė visus. Mums teko kalbėti apie dalykus, kurie skaudina, liūdina, kalbėjome, kam norėtumėm atleisti. Stovyklos jogos mokytojai buvo psichologai, užduodami klausimus jie bandė paskatinti kiekvieno monologą su svetimu žmogumi.
Kiekvieno mūsų vidus turi daug sluoksnių – psichologai gvildena patį pirmąjį, o per meditaciją ir dvasingumą bandoma eiti giliau. Kai pradedi tirti save, kai kurie momentai taip užkabina, kad maža nepasirodo“, – šypsosi ji.
Ar pačią užkabino? „Taip. Neblogai save pažįstu, tačiau kiekvienas dar gilesnis tyrinėjimas atskleidžia naujų dalykų ir paslapčių. Visi mes turim vaikystės, meilės nuoskaudų. Atrodo, kad daug kas jau pamiršta, bet štai išprovokavo ir mane.“
Atvykusi kompanija ir nardymas
Kita kelionės stotelė – Laosas. Milana 4 dienas viešėjo Luangprabango miestelyje. Tik pravažiavusi sieną M.Jašinskytė sako pasijutusi puikiai – ten labai gera energija, o žmonės – nuoširdesni ir paprastesni.
„Tailandas man labai patinka, bet per turizmą ten taip saugu, kad net neįdomu, – juokėsi ji. – Keliai – geri, autobusai – irgi. O Laosas – mažiau paliesta vieta. Čia buvau pirmą kartą. Tai – džiunglių, drugelių ir vienuolių šalis, į kurią labai noriu sugrįžti. Kadangi ten labai prasti keliai, tai nespėjau daug pamatyti, bet manau, kad tos kelios dienos ir buvo mano kelionės perliukas.“
Laose Milanai itin patiko vietinių vykdomos socialinės akcijos: „Pavyzdžiui, jei perki knygą, tai antrąją padovanoji vaikų mokyklai. Be to, kadangi miestelis yra sąlyginai suturistintas, tai iš giliausių kaimo glūdumų suvežamos gyventojų pasiūtos skaros, šaliai, ir tokiu būdu remiamas jų amatas.“
Nebūtų moteris, jei didžiausio įspūdžio nebūtų palikę papuošalai... „Dievinu papuošalus. Kaskart iš kelionės parsivežu bent vieną autentišką daiktą. Šįkart ne tik radau sau patinkantį, bet ir bent truputį prisidėjau prie šalies išminavimo. Tai vienas iš socialinių projektų – vietiniai renka minas, likusias po karo, ir iš jų daro papuošalus. Minų valymo procesas ten vis dar vyksta.
Grįžusi į Lietuvą ir rankoje gniaužydama pakabuką kartą pagalvojau: „Milana, Milana, ir kas tu per moteris, vietoj blizgučių – bomba ant krūtinės.“ Dabar kaskart, kai bandau save apgauti ir pavaidinti fatališką moterį, prisimenu šį papuošalą, jis greitai mane sugrąžiną į tikrąjį „aš“.
O paskutinis kelionės tikslas – 11-ai dienų Milana vyko į Koh Tao salas Tailande nardyti. Tiesa, čia laiką jau leido nebe viena – į kompaniją atvyko ir Mindaugas Rainys.
„Turiu pirmo laipsnio sertifikatą, galiu nerti iki 20 metrų gylio. Kai paneriu, jaučiuosi kaip žuvis vandeny. Kaip ant žemės jaučiamės savi, taip man yra ir po vandeniu. O Tailande dar labai gražūs, spalvingi koralai. Medituoju, kai matau, kaip viskas yra ten susikūrę.
Taigi kelias dienas panardėme ir prasidėjo darbas – filmavome jogos sekas. Be to, nufilmavome pirmąjį sveiko maisto receptą – juodųjų ryžių ir miso košę. Ji mums taip patiko, kad paprašėme šefo parodyti visą gaminimo procesą. Taip gimė dar vienas projektas – „Milana Yoga kitchen stories“, – pasakojo Milana.
Sutikti žmonės ir puikūs masažai
„Pirmąsias 10 kelionės dienų prabuvau visiškai viena. Tik vieną kartą sutikau vaikiną, kuris ant šaligatvio valgė sumuštinius. Prisėdau ir užkalbinau jį. Tai buvo jau ilgą laiką keliaujantis kanadietis, jis planavo dar 1,5 metų daryti tą patį. Papasakojęs, jog planuoja motoroleriais su dar trimis vaikinais vykti į kanjonus, pasiūlė ir man prisijungti. Pabuvau kartu vieną dieną ir mūsų keliai išsiskyrė.
Taip pat Laose sutikau labai fainą prancūzę, su kuria 4-5 dienas prabuvome kartu, kartu ir gyvenome. Buvo labai smagu. Tai taip ir būna kelionėse – su kuo nors pusdienį praleidi, su kitais jau kambariu daliniesi“, – įspūdžiais dalijosi Milana.
Nors keliauti Azijoje ir nėra labai brangu, tačiau Milana sako, kad per daug sau galvos nesuko – darė tai, ką norėjo.
„Masažavausi kaip niekada gyvenime. Per visą laiką buvau gal 12 kartų. Valandos masažas, kur tave visą išmasažuoja, kainavo tik 7 eurus. O visos tailandietės - tikros profesionalės.
O kiek išleista maistui, jau nebeskaičiuoju, nes tai yra mano prioritetas. Anksčiau buvau nuvalgiusi visas Tailando gatves, kuriomis šalis garsėja, bet dabar jau negaliu žiūrėti – noriu sveiko ir kokybiško maisto, o to gatvėje vištomis, lervomis ir vabzdžiais prekiaujančios moterys negali duoti“, – juokėsi ji.
Taip pat kasdien mėgavosi šviežiu kokoso pienu. „Prieš kelionę sakiau, kad jį gersiu, kol pasidarys bloga. Tai taip ir nepasidarė – gėriau iki paskutinės dienos – kartais daugiau, kartais mažiau.“
Paklausta, kas paliko didžiausią įspūdį šioje kelionėje, Milana nedvejodama atsakė: „Santykis su savimi. Labai gerai jaučiausi būdama viena. Bet kai dukrai sueis 7-eri, uždėsiu jai kuprinę ir keliausime drauge“, – Žmonės.lt pasakojo Milana Jašinskytė.