Apie legendinio aktoriaus mirtį pranešta pirmadienį. Šią skaudžią žinią naujienų agentūrai AFP patvirtino jo teisininkas.
Prancūzų žiniasklaida skelbia, kad vyras mirė rugsėjo 6-ąją Paryžiuje, namuose.
Jeanas-Paulis Belmondo buvo vienas žinomiausių prancūzų kino aktorių ir Prancūzų naujosios bangos judėjimo atstovas.
Dar balandžio mėnesį aktorius buvo įamžintas vaikų ir anūkų apsuptyje, švenčiantis savo 88-ąjį gimtadienį.
Prancūzų žvaigždė gimė 1933-aisiais Paryžiuje. Iš pradžių rimtai domėjosi sportu, tačiau susirgęs tuberkulioze netrukus jį metė ir pasirinko aktorystę.
Labiausiai jis išgarsėjo 1960-aisiais suvaidinęs filme „Iki paskutinio atodūsio“ („Breathless“).
Ligos ir asmeniniai išgyvenimai ne kartą gniuždė visame pasaulyje žinomą aktorių ir režisierių. Tačiau J.P.Belmondo buvo kovotojas, kaip ir jo herojai filmuose.
Saviironija buvo viena stipriausių aktoriaus pusių. J.P.Belmondo kartu su Prancūzijos režisieriumi daugiau kaip prieš 50 metų sukūrė filmą „Vyras, kuris man patinka“ (Un homme qui me plaît“). Tuomet aktorius vaidino kompozitorių, kuris įsimyli aktorę.
Būdamas 26-erių aktorius nusifilmavo juostoje „Iki paskutinio atodūsio“ („À bout de souffle“). Filmas, kuriame jis suvaidino nusikaltėlį, laikomas tikru šedevru. Jam pasirodžius J.P.Belmondo tapo tikra žvaigžde.
Žinomiausi Prancūzijos režisieriai pešėsi dėl jauno aktoriaus, kuris kaip niekas kitas 1960-1970-iais vaidino atiduodamas visą save, kupinas saviironijos ir natūralumo. Režisierius Jeanas Pierre’as Melville’as J.P.Belmondo laikė vienu išskirtiniausių savo kartos aktorių.
Tokie filmai kaip „Moteris yra moteris“ („Une femme est une femme“), „Baimė virš miesto“ („Peur sur la ville“) ir kiti jį pavertė prancūzų kino kultine figūra. Jis pasižymėjo kaip vienas universaliausių įvairių žanrų aktorių. Veiksmo filmuose jam nereikėdavo jokių dublerių. Jis drąsiai šoko iš sraigtasparnių, nepabūgdavo šokti ir iš važiuojančių traukinių.
1980-iais aktorius pasuko prie savo šaknų – teatro. Po insulto, kurį patyrė 2001 metais, jis buvo iš dalies paralyžiuotas ir vos kalbėjo. Po septynerių metų jis vėl įsisuko į kūrybą, filme „Žmogus ir jo šuo“ („Un homme et son chien“) suvaidino vienišą seną vyrą.
