Pranešama, kad Olegas Tabakovas ilgai buvo gydomas ligoninėje Maskvoje, galiausiai jis buvo atjungtas nuo gyvybę palaikančių aparatų ir pirmadienį 16.15 val. vietos laiku jam sustojo širdis.
Į ligoninę Sovietų Sąjungos liaudies artistas buvo paguldytas dar pernai lapkritį, prie jo beveik visą laiką budėjo jo žmona aktorė Marina Zudina (52 m.), dažnai lankydavo vaikai ir anūkai. Visą tą laiką jie vengė kalbėti su žiniasklaida ir nekomentavo Olego Tabakovo sveikatos būklės.
Iš pradžių buvo teigiama, kad O.Tabakovui ligoninėje turėjo būti atlikta planuota stomatologinė apžiūra. Vėliau pranešta, kad O.Tabakovui nustatytas kraujo užkrėtimas, dėl to padaryta skubi operacija. Po jos gydytojai aktoriaus būklę vertino kaip sunkią. Gruodį jis net buvo panardintas į dirbtinę komą, kad organizmui būtų lengviau kovoti su infekcija. Vėliau pranešta, kad O.Tabakovas atgavo sąmonę, tačiau ligos taip ir neįveikė.
O.Tabakovas iš pirmosios santuokos su aktore Liudmila Krilova susilaukė sūnaus Antono ir dukters Aleksandros, o antroji žmona Marina Zudina pagimdė jam dar du vaikus – dukrą Mariją ir sūnų Pavelą.
Olegas Tabakovas gimė 1935 metais gydytojų šeimoje, Saratove. Šeima tiesiogiai patyrė Antrojo pasaulinio karo sunkumus – tėvai tarnavo fronte, po karo išsiskyrė.
Aktoriaus profesijos pasirinkimą lėmė 1950–1953 metais O.Tabakovo lankytas teatro būrelis „Jaunoji gvardija“, jo vadovė Natalija Suchostav vadinama 160-ies aktorių „krikštamote“.
1957 metais O.Tabakovas baigė Maskvos meninio akademinio teatro aktorinio meistriškumo studiją.
1956 metais jis tapo vienu iš Maskvos teatro „Sovremennik“ įkūrėjų. Teatro scenoje jis debiutavo suvaidinęs studentą Mišą spektaklyje „Amžinai gyvi“. Nuo 1971 iki 1976 metų O.Tabakovas buvo šio teatro direktorius.
1983 metais aktorius buvo priimtas į Maskvos meninio teatro trupę ir debiutavo su Soljerio vaidmeniu spektaklyje „Amadėjus“. 2000 metų birželio mėnesį jis buvo Maskvos A.Čechovo teatro meno vadovas, o nuo 2004 metų sausio ėjo ir teatro direktoriaus pareigas.
Pirmasis O.Tabakovo vaidmuo kine buvo Sašos vaidmuo Michailo Šveicerio juostoje „Saša pradeda gyvenimą“ (1956) .
O.Tabakovas yra sukūręs maždaug 200 vaidmenų teatre, kine, televizijoje ir radijuje.
Žiūrovai gerai prisimena aktorių iš jo darbų filmuose „Karas ir taika“ (1967), „Septyniolika pavasario akimirkų“ (1973), „Dvylika kėdžių“ (1976), „Nebaigta pjesė mechaniniam pianinui“ (1977), „Keletas dienų iš Oblomovo gyvenimo“ (1979), „Žmogus iš Kapucinų bulvaro“ (1987), „Valstybės patarėjas“ (2005), „Amžinas sugrįžimas“ (2012) ir kitų.
Nuo 1986 iki 2000 metų O.Tabakovas buvo Maskvos meninio akademinio teatro aktorinio meistriškumo studijos rektorius, išleido keturias aktorių laidas.
1987 metais Maskvoje oficialiai buvo atidarytas O.Tabakovo vadovaujamas teatras-studija, gavusi „Tabakerkos“ pavadinimą. Nors įkurta ši studija buvo 10 metų anksčiau.
2009 metais Maskvoje buvo atidaryta Olego Tabakovo teatro mokykla.
O.Tabakovas buvo Sovietų Sąjungos liaudies artistas, Sovietų Sąjungos ir Rusijos valstybinių premijų laureatas, ordino „Už nuopelnus Tėvynei“ kavalierius.
Jis taip pat buvo sąraše tų Rusijos menininkų, kurie palaikė Krymo aneksiją.
Gali būti palaidotas Novodevičės kapinėse
Pirmadienį užgesęs O.Tabakovas gali būti palaidotas Maskvos Novodevičės kapinėse, pranešė šaltinis sostinės merijoje.
Maskvos merui Sergejui Sobianinui pateiktas prašymas palaidoti O. Tabakovą Novodevičės kabinėse, dabar šis klausimas svarstomas“, – sakė pašnekovas naujienų agentūrai „Interfax“.
