Amerikos dainininkas, dainų autorius bei pianistas keletą metų buvo prastos sveikatos, kentė dėl klubo sąnario problemų, buvo patyręs insultą ir širdies smūgį, rašo „The Guardian“.
Muzikanto mirtį užsienio žiniasklaidai patvirtino muzikanto sūnus Danny Pennimanas. Nuo ko mirė jo tėvas, jis pasakyti negalėjo.
Little Richardas buvo vienas pagrindinių muzikantų, turėjusių įtaką rokenrolo atsiradimui ir šio žanro vystyumuisi, žymiausi jo kūriniai – „Tutti Frutti“, „Lucille“ bei „Long Tall Sally“.
Kaip rašo BNS, savo savitu balsu, pereinančiu į šaižų falcetą, ir negailestingai pliekiamomis pianino trelėmis Little Richardas pakerėdavo minias ir suteikė įkvėpimo daugeliui kitų atlikėjų, įskaitant „The Beatles“.
Jis transformavo bliuzą į naujo stiliaus rokenrolą – kartu su Fatsu Domino ir Chucku Berry.
Atlikėjas, kurio tikrasis vardas – Richardas Pennimanas, tapo vienu pirmųjų juodaodžių, kurio kūriniai iškopdavo į topų viršūnes ir kartu su savo amžininkais rokenrolo muzikantais ankstesnį „rasinės muzikos“ stilių pavertė vyraujančiu.
Jis pasaulyje pardavė daugiau kaip 30 mln. savo įrašų kopijų.
„Little Richardas? Tai – rokenrolas“, – savo biografijos autoriui Jimmy McDonough sakė roko veteranas Neilas Youngas, pirmąkart išgirdęs L.Richardo melodijas per radiją Kanadoje.
„Little Richardas buvo didis kiekviename įraše“, – pabrėžė N.Yongas.
Jo nešvanki 1955 daina „Tutti Frutti“, net kai jos gėjų sekso potekstės buvo prislopintos per radiją transliuotoje versijoje, tapo savotiška pirmąja salve, žymėjusia rokenrolo atėjimą į Amerikos gyvenimą.
Tuo metu, kai jo amžininkai stengėsi išlaikyti senamadišką orių muzikantų įvaizdį, Little Richardas stulbino po Antrojo pasaulinio karo atsigavusią Ameriką savo ekstravagantiškais spalvingais marškiniais, stiklo karoliukais išsiuvinėtais švarkais, plonyte ūsų juostele ir 15 cm aukščio Pompadur stiliaus šukuosena.
Nuo pat vaikystės šoumeno talentą demonstravęs muzikantas galėdavo skambinti pianinu, užkėlęs vieną koją virš klavišų, o per vieną legendinį koncertą Didžiojoje Britanijoje scenoje taip tikroviškai apsimetė negyvu, jog organizatoriai iškvietė gydytoją, tačiau Little Richardas „prisikėlė“ apstulbusių žiūrovų akivaizdoje.
Little Richardo elgesys per gastroles tapo dekadentiško rokenrolo muzikantų gyvenimo simboliu. Gerokai anksčiau, nei 7-ojo dešimtmečio atlikėjų audringi vakarėliai tapo įprastu dalyku, Little Richardas su malonumu pasakodavo apie orgijas, naktimis vykdavusias viešbučių apartamentuose, kur jis neretai duodavo valią savo biseksualiai aistrai arba stebėdavo kitus.
Tačiau Little Richardas buvo viena permainingiausių rokenrolo asmenybių ir niekada netapo aiškiu afroamerikiečių arba gėjų bendrijų simboliu.
Vienu metu jis atvirai – vertinant tų laikų standartais – kalbėdavo apie savo potraukį vyrams, bet vėliau pasinėrė į krikčionybę ir išsižadėjo savo homoseksualumo, vadindamas jį laikinu pasirinkimu.
Nors Little Richardas buvo vienas pirmųjų afroamerikiečių, įveikusių rasinę atskirtį, jaunesnės kartos juodaodės disko žvaigždės menkai tesidomėjo artistu, laikytu neatsiejamu nuo populiariosios baltųjų muzikos.
Šeštadienį paskelbus apie šio rokenrolo karaliaus mirtį greitai pasipylė pramogų pasaulio veikėjų pagarbos pareiškimai. Vienas iš grupės „Chic“ įkūrėjų Nile'as Rodgersas pareiškė apgailestaujantis dėl „tikro milžino netekties“.
