Aktorė iššūkiui buvo pasiruošusi, tačiau varginančios repeticijos ir spaudimas pakenkė jos sveikatai. Gydytojui patarus pasiimti laisvą savaitę, kino kompanijos „Metro-Goldwyn-Mayer“ (MGM) vadovas Arthuras Freedas aktorei pasiūlė apsilankyti pas kitą gydytoją, rašo History.com.
2013 m. išleistuose memuaruose Debbie Reynolds prisiminė, kad Arthuras Freedas nurodė to gydytojo paprašyti, kad šis išrašytų jai „vitaminų“.
„Tai tikriausiai buvo tie patys „vitaminai“, kurie sugriovė Judy Garland karjerą“, – rašė aktorė.
Debbie Reynolds tada buvo atskleista viena senojo Holivudo, dar vadinamo auksiniu, nešvarių paslapčių – klasikiniuose filmuose vaidinusios žvaigždės vartojo itin žalingas medžiagas – nuo stiprių vaistų iki narkotikų. Nuo 1920-ųjų iki 1960-ųjų Holivudo kino studijose gimė nemažai geriausių visų laikų juostų, tačiau už tai buvo sumokėta jų žvaigždžių sveikata.
Nepaisant jai daryto spaudimo, Debbie Reynolds savo gydytojo rekomenduotu kino studijos nepakeitė. „Manasis liepė gulėti lovoje. Šis sprendimas tikriausiai išgelbėjo mane nuo gyvenimo su priklausomybe“, – tęsė ji.
Oficialių taisyklių dėl narkotikų vartojimo Holivudo kino studijose nebuvo, tačiau ten, jei galima taip sakyti, dauguma laikėsi atsargiai apskaičiuotos sistemos, kuria dažnai naudojosi filmų žvaigždės, tarp filmavimų nevengiančios narkotikų, padėjusių joms ištverti ilgas dienas aikštelėse.
Vaikams turėjo būti taikomos griežtos taisyklės, nustačiusios, kiek laiko jie gali praleisti dirbdami. Tačiau kai kurios vaikystėje išgarsėjusios aktorės, tokios kaip Elizabeth Taylor ir Shirley Temple, prisiminė režisierių ir studijų vadovų bandymus darbo valandas prailginti.
Vėliau Elizabeth Taylor pasakojo nustebusi, kai sužinojo, kad jos bendraamžiai, dirbę kitose studijose, namo grįždavo anksčiau. „MGM to nebūdavo“, – teigė ji.
Na o Shirley Temple pasakojo, kad jos 18-ą gimtadienį su kolegomis ji paminėjo dirbdama visą naktį – pirmą kartą tai galėjo būti padaryta teisėtai.
Nors anksčiau minėtos aktorės savo karjerą vaikystėje pradėjo be narkotikų, to paties pasakyti negali Judy Garland. Su stimuliantais, kaip rašo History.com, ją supažindino jos pačios motina, įtikinusi mergaitę, kad „Ozo šalies burtininkas“ aktoriai juos geria tam, kad ekrane atrodytų gyvybingesni.
Bėgant metams ir Judy Garland tapus didele žvaigžde, kino studijos MGM gydytojas jai išrašė kitokių vaistų, kuriais siekta kontroliuoti aktorės svorį ir suteikti energijos.
„Kai aš ir Mickey Rooney išvargdavome, jie mums duodavo ant kojų pastatančių tablečių, – biografui Paului Donnelley pasakojo Judy Garland. – Po to mus nuveždavo į studijos ligoninę ir užmigdydavo migdomaisiais, o po keturių valandų pakeldavo ir liepdavo išgerti stimuliantų, kad be pertraukos galėtume dirbti 72 valandas. Toks buvo mūsų gyvenimas.“
Judy Garland, kuri sunkiai tvarkėsi su spaudimu, atsiradusiu tapus garsiausia ir daugiausiai dirbančia MGM žvaigžde, toks režimas „padovanojo“ priklausomybę ir daugybę nervinių išsekimų. Būdama 47-erių ji mirė perdozavusi narkotikų.
Kitiems aktoriams, kaip, pavyzdžiui, Joannai Moore, amfetaminas ar taip vadinami „vitaminai“ gydytojų buvo išrašyti svorio reguliavimui. Kaip ir daugeliui kitų kino milžinei dirbusių moterų, kurioms studijos medikų skirtos tablečių vartojimas neatrodė kaip pasirinkimas, o labiau prievolė.
„Tais laikais stiprūs vaistai buvo vienas iš būdų, suteikiančių aktoriams daugiau energijos dirbti. Jei vienas gydytojas neišrašydavo recepto, visada atsirasdavo kitas tai galintis. Visi vartojo vaistus“, – biografui Anthony Summersui atskleidė „Twentieh Century Fox“ gydytojas Lee Siegelas.
Bet stiprius vaistus ar narkotikus vartojo ne tik aktoriai. Štai legendinis režisierius ir prodiuseris Davidas O.Selznikas buvo itin priklausomas nuo benzedrino (amfetamino), padėjusio jam ištverti ilgus juostos „Vėjo nublokšti“ filmavimus. Su juo dirbusi aktorė Evelyn Keyes prisimena, kaip režisierius „sutrupindavo benzedriną ir nulaižydavo jo gabalėlius nuo delno viršaus, vieną trupinį po kito“. Ne išimtis ir režisierius Carolas Reedas, didelėmis dozėmis vartojęs amfetamininius vaistus.
Tiesa, narkotikų ir kitų priklausomybę sukeliančių stiprių medikamentų aktoriai galėdavo gauti ne tik iš kino kompanijų gydytojų. Be to, ne tik Holivude retas kuris dirbdavo neapsvaigęs. Amfetaminų „populiarumas“ itin išaugo po Antrojo pasaulinio karo dėl jo naudojimo kariuomenėje, rašo History.com. 7-ame dešimtmetyje gydytojams be vargo išrašinėjant receptus taip vadinamoms „vaivorykštės dietos tabletėms“ (stipriems raminamųjų ir stimuliuojančių vaistų kokteiliams), ši problema peraugo į epidemiją.
1970-aisiais amfetamino vartojimą dramatiškai sumažino Kontroliuojamų medžiagų aktas, pripažinęs priklausomybę sukeliančias savybes. Tačiau tada Holivude jau buvo išplitusios kitos stimuliuojančios medžiagos, tokios kaip kokainas, o ir kino studijų sistema, kuomet žalingas medžiagas gerai vaidybai parūpina darbuotojai, neteko savo galios.
Tačiau užtenka pažiūrėti į ekranus, kuriuose įamžintas Holivudo žvaigždžių piktnaudžiavimo narkotikais paveldas. Visi tie klasikiniai filmai ir juose vaidinantys aktoriai slepia tą nešvarią paslaptį, kurią visi jau žinome.
