Auskaruota, visąlaik juodai vilkinti anoreksikė akmeniniu veidu, genialiai valdanti kompiuterius, stipri, asociali ir šalta kaip ledas tiesos ieškotoja. Persikūnyti į filmų „Mergina su drakono tatuiruote“, „Mergina, kuri žaidė su ugnimi“ ir „Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą“ heroję N.Rapace padėjo paauglystės prisiminimai. Dalis Lisbetos auskarų puikiai tiko į jaunystėje Noomi pradurtas skyles.
Karjeros pradžia – muilo operoje
Noomi gimė 1979 m. gruodį iš švedės aktorės ir romų kilmės klajoklio meilės. Ankstyvoje vaikystėje ji persikraustė pas naująjį mamos draugą į Islandiją. Į kino pasaulį pateko būdama septynerių, kai gavo nebylų vaidmenį „vikingų vesterne“: režisieriaus Hrafno Gunnlaugssono filme „Varno šešėlyje“ („Í skugga hrafnsins“). Penkiolikmetė Noomi galutinai apsisprendė tapti aktore, maištingai susikrovė daiktus ir iš mažytės salos iškeliavo į teatro mokyklą Stokholme. Čia 1996 m. tapo vietine įžymybe – švediškoje muilo operoje „Trys karūnos“ („Tre kronor“) vaidino Liusindą Rodriges. Serialas kasdien sutraukdavo apie milijoną žiūrovų.
Solidus jaunos aktorės apdovanojimų kraitis
Suvaidinusi keletame trumpo ir ilgo metražo filmų, į ryškią rampos šviesą N. Rapace pateko 2007 m., kai už nevykusios aktorės vaidmenį filme „Deizė Diamond“ („Daisy Diamond“) gavo svarbiausius Danijos „Oskarus“: Bodilio ir Roberto apdovanojimus. Dar statulėlių – Švedijos „Auksinį vabalą“ (Guldbagge), Monte Karlo televizijos festivalio „Aukso nimfą“, Europos ir „Satellite“ apdovanojimų nominacijas jai atnešė pirmoji trilogijos dalis „Mergina su drakono tatuiruote“.
Vaidmeniui ruošėsi atsakingai
N. Rapace – Stiego Larssono gerbėja, perskaičiusi trilogiją nuo pirmo iki paskutinio puslapio ir tiksliai žinojusi, kaip galėtų perteikti Lisbetos personažą. Daug kas bijojo, kad Noomi bus per švelni sociopatės-kovotojos vaidmeniui, bet aktorė pasirodė esanti tikra profesionalė. Nusprendusi „jei dirbti, tai dirbti“, ji ėmė lankyti kikbokso treniruotes, prisivėrė auskarų, įgijo motociklo vairuotojos pažymėjimą – visa tai vien dėl panelės Salander.
„Kai baigėme filmuoti trilogiją, gerą valandą vėmiau, – viename interviu prisipažino Noomi. – Lisbeta manyje gyveno pusantrų metų, dažnai ją „parsinešdavau namo“. Šio vaidmens turėjau fiziškai atsikratyti vos pasibaigus filmavimams.“
Trilogija – apie kitokią Švediją
Apie švedę kalbama kaip apie vieną kandidačių gauti šių metų „Oskaro“ nominaciją. Ir kodėl gi ne – N. Rapace būdingas pavydėtinas profesionalumas ir atsakingas požiūris į ekranizacijos niuansus. Aktorė, nenorėdama per greitai atskleisti visų trilogijos ir Lisbet gyvenimo detalių, ginčijosi su abiem režisieriais – Nielsu Ardenu Oplevu ir Danieliu Alfredsonu, ieškojo kuo geresnės išraiškos sunkioms seksualinės ir fizinės prievartos scenoms.
„Tūkstantmečio trilogija“ – puikus būdas parodyti kitą Švediją, – sako ji. – Šią šalį įsivaizduojame kaip socialinio teisingumo rojų, čia visa yra neva tvarkinga, gera ir žmogiška. S. Larssono Švedijoje po tvarkos kauke vyksta prievartavimai, žmogžudystės ir visuomenės degradacija.“
Žadama tarptautinė karjera
N. Rapace karjera po žaidimų su drakonu, ugnimi ir širšėmis atsidūrė svarbiausiame taške tarp dar vienos „gražios švedės iš to filmo“ ir įžymios, išskirtinės, talentingos tarptautinės aktorės. Žiūrovai ir kritikai tiki, kad jai pavyks pasukti antruoju keliu. Nuo islandiškų vesternų ir švediškų muilo operų pradėjusi mergina greitai pasirodys filmuose „Clean Out“, „Babycall“, o svarbiausia – suvaidins pirmąją anglakalbį vaidmenį Guy Ritchie režisuojamame „Šerloko Holmso“ tęsinyje. Jėgų ir stiprybės Noomi paskolins juodoji Lisbeta. Jų seserystę liudija pačios aktorės pasirinkta pavardė: „rapace“ prancūziškai reiškia „plėšrus“.
