Ginklus atidžiai prižiūri ginklininkai, dar vadinami „ginklų meistrais“, turintys įvairius tik jiems išduotus leidimus. Pavyzdžiui, kai kuriose valstijose, be standartinės ginklo licencijos, būtina turėti ir pramoginiams tikslams skirto šautuvo leidimą. Filmo kūrybinė grupė iš anksto turi būti susipažinusi su ginklų saugumu. Jų niekada negalima nutaikyti į kitą žmogų, ypač per repeticijas, bet net ir filmavimų metu, kai kameros triukais siekiama kompensuoti bet kokius netikslumus bendrame vaizde. Jei būtina, operatoriui ir kitiems komandos nariams apsaugoti turi būti naudojamas specialus stiklas.
Ir jokių tikrų šovinių. Niekada.
„Tikėtina, pažeistas protokolas, – sakė Danielis Leonardas, kino mokyklos Chapman universiteto Kalifornijoje dekanas, kurio specializacija – procedūros filmų aikštelėse. – Sužinosime įvykio detales, bet industrijoje laikomasi specifinių gairių, kurios padeda išvengti panašių įvykių.“
Filmų aikštelėse naudojami įvairūs ginklai. Kai kurie rekvizitai – guminiai (scenose, kai aktorius yra toli nuo kameros), kiti – vadinami „airsoft“, šaudantys plastikiniais šratais. Bet labai dažnai, deja, filmuose naudojami tikri ginklai.
