„Visą laiką norisi pabandyti pačiam. Tam ir esu čia – mokytis iš geriausiųjų“, – 15min pasakojo G.Leškevičius, šią savaitę dalyvaujantis Japonijoje vykstančiame 22-ajame pasaulio karšto oro balionų čempionate. Jis yra Vilniaus Oreivystės centro piloto Vytauto Sviderskio komandos narys.
Tai – toli gražu ne pirmos varžybos, kuriose šie du patyrę pilotai dalyvauja kartu. Per septynetą metų iš visų varžybų, kuriose dalyvavo V.Sviderskis, žurnalistas praleido gal tik porą. Pernai jie kartu keliavo į Pasaulio oro žaidynes Dubajuje. Šiame renginyje, kuris vadinamas oro šakų olimpiada, vilnietis užėmė ketvirtą vietą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Aviatorių olimpiadoje oreivis Vytautas Sviderskis liko per plauką nuo medalio
„Aš pats pastarąjį kartą varžybose skraidžiau gal prieš penkerius metus. Pabandžiau, o tada pradėjau mokytis“, – juokėsi G.Leškevičius, prisimindamas, kuo jį paviliojo balionų sportas.
Tiesa, apie tai jis kol kas tik atsargiai svajoja, mat veiklos per akis: „Mano visa vasara užimta kitais dalykais, pavyzdžiui, savaitgaliais vedu renginius. Aš visada sakau, kad man pirmiausia – šeima, tada – darbas, galiausiai – pomėgiai. O išeina, kad viskam skiriu tiek laiko, kiek ir kada išeina. Bet jei kas prieš 10 metų būtų pasakęs, kad grūsiuosi į Japoniją su keliais persėdimais, kad galėčiau bėgioti paskui balioną, tik pirštą prie smilkinio būčiau pasukiojęs. O dabar va esu Japonijoje – pirmą kartą apskritai.“
Šioje tolimoje šalyje viskas kitaip: „Gerąja prasme nustebino, kad žmonės visur su šypsenomis. Nesumeluotomis – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Per varžybas apsistojome vietos gyventojų šeimoje. Pilnas šaldytuvas pripirktas maisto – sotinkitės į valias, kad tik patogiai jaustumėtės. Vaikai atbėga į nusileidimo lauką, renka autografus, šypsosi. Jie ne tik į balionus taip reaguoja – čia tokia gyvenimo kultūra. Arba reikia pamatyti, kiek žmonių susirenka į pakilimo lauką, paskui seka balionus motociklais, mašinomis, mojuoja, šypsosi. Jiems pasaulio čempionatas yra šventė.“
Patys skrydžiai Japonijoje irgi kitokie, visų pirma dėl savitų oro sąlygų.
„Vėjai tokie, kad pasistengęs gali iš kažkelinto karto vis tiek pataikyti į taikinį. Slėnyje vėjai ypatingi, arti jūra, tad ir brizeliai traukia. Technine prasme mums tokios sąlygos neįprastos, – aiškino G.Leškevičius. – Lietuvoje per varžybas taikiniai būna pagal liniją, tik šiek tiek į šonus. Tuo ir įdomu. Man nepažįstama visa tai, bet vien iš to, kiek tenka sekti paskui balioną ir pačiam paskristi, galima daug išmokti.“
Paklaustas, ar turėdamas galimybę imtųsi skristi tokiomis sąlygomis ir kartu su šimtu kitų pilotų (čempionate dalyvauja 105 sportininkai) iškart, ar vis tik norėtų pasitreniruoti, oreivis patikino baimės skristi minioje nejaučiąs.
„Balionų daug, visi stumdosi, mylisi, bučiuojasi, glamžosi, meilikauja, glosto vienas kitą. Negali nė akimirkos užsimiršti. Vilniuje, skrisdamas su keleiviais, gali leisti sau nusigręžti, papasakoti jiems istoriją, o čia privalai matyti 360 laipsnių aplink save ir dar trimis dimensijomis. Tai yra vienintelis dalykas, prie kurio reikėtų pratintis“, – kalbėjo G.Leškevičius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Japonijoje lietuviai kovos dėl geriausio pasaulyje oreivio titulo
Pasaulio karšto oro balionų čempionatas iki lapkričio 7 dienos vyksta Japonijos pietuose esančiame Sagos mieste. Jame dalyvauja keturi Lietuvos sportininkai – V.Sviderskis, vilnietis Tadas Gegevičius ir marijampoliečiai Rokas bei Rimas Kostiuškevičiai. Iš viso varžosi 105 pilotai iš 31 valstybės.
