Artėjant lietuviškajai filmo „Tūnąs tamsoje“ premjerai „15min“ gavo išskirtinę progą pasikalbinti patį filmo režisierių J.Waną. 2007-aisiais jis yra sukūręs filmą „Mirties nuosprendis“, kuriame vaidino aktorius Kevinas Baconas. Šįsyk Malaizijoje gimęs, tačiau Australijoje užaugęs kino kūrėjas papasakojo, koks jis yra tikrame gyvenime ir kaip kyla mintys šiurpiausioms jo siaubo filmų scenoms.
– Nuo vaikystės svajojote būti kino režisieriumi, visada norėjote kurti siaubo filmus?
– Norėjau tapti režisieriumi nuo tada, kai supratau, kad kino filmus kuria žmonės, o ne jie patys magiškai atsiranda. Tada man buvo 11 metų. Mėgstu kuo įvairiausių žanrų filmus.
– O ar esate siaubo filmų gerbėjas?
– Taip, esu didžiulis šio žanro aistruolis. Ypač dievinu atrasti paslėptus šio žanro „brangakmenius“.
– Kokius filmus sudėtumėte į savo geriausiųjų trejetuką?
– O Dieve, turiu tiek daug mėgstamų filmų ir visi jie skirtingi. Nuo siaubo iki mokslinės fantastikos ir veiksmo. Labai mėgstu žiūrėti romantines komedijas, nes jos labai skiriasi nuo to, ką darau pats.
– Iš nuotraukų atrodote linksmas ir laimingas žmogus, tačiau jūsų filmai visuomet painūs ir tamsūs. Kaip jumyse sugyvena šie dalykai?
– Man patinka keisti ir makabriški, siaubingi dalykai, bet kasdieniame gyvenime esu, kaip sakoma, labai normalus žmogus. Tiesą sakant, beveik nuobodus. Todėl ir gyvenu netiesiogiai per savo filmus.
Siaubo filmų režisieriai, scenarijaus autoriai ir aktoriai yra patys maloniausi žmonės, kokius tik esu sutikęs! Sudedame visus baisius dalykus į kino juostą tam, kad galėtume nebūti baisūs realiame gyvenime.– Egzistuoja stereotipas, kad siaubo filmų režisierius turi būti šiek tiek pamišęs – kaip kitaip jis sugalvotų visus žmonių žudymus, jų kūnų bjaurojimą. Ką manote apie tai?
– Siaubo filmų režisieriai, scenarijaus autoriai ir aktoriai yra patys maloniausi žmonės, kokius tik esu sutikęs! Sudedame visus baisius dalykus į kino juostą tam, kad galėtume nebūti baisūs realiame gyvenime.
– Kaip kyla idėjos jūsų filmams? Kas įkvėpė „Pjūklą“, kas „Tūnantį tamsoje“?
– Idėjos ir įkvėpimas pas mane ateina labai lengvai. Tiesiog į filmą sudedu tuos dalykus, kurie mane gąsdina. Naudoju save tarsi siaubo matuoklį. Jei man baisu, labai didelė tikimybė, kad tai įbaugins ir kitus.
– Ar kurdamas filmą laikotės kokių nors taisyklių?
– Jokių taisyklių. Taisyklės istorijos pasakojimą paverčia labai formaliu dalyku, o juk tai nuobodu. Aš tiesiog stengiuosi pasirinkti šiek tiek kitokias istorijas. Net jei jos kažkuo atrodo pažįstamos, visuomet mėginu pridėti netikėtų posūkių.
– Kokie yra svarbiausi gero siaubo filmo elementai?
– Jis privalo būti baisus. Žinau, tai labai neapibrėžtas dalykas, nes kyla klausimas, „kas yra baisus?“ Ką gi, kiekvienam tai turi skirtingą reikšmę – žmonės bijo įvairiausių dalykų.
 |
| Jameso Wano kūrinys – Bilis iš „Pjūklo“ |
– Pagrindinis „blogietis“ jūsų filmuose visada turi nežmogišką veidą, kino juostuose būna vaizduojami klounai arba kaukės, žaislai. Net raudonakis monstras iš „Tūnančio tamsoje“ yra tarsi blogojo Bilio iš „Pjūklo“ antrininkas. Tai darote sąmoningai, kodėl?
– Man atrodo, aš bijau visų tų teatriškų dalykų, susijusių su įvariausiais juokdariais-klounais-arlekinais. Viskas, kas yra priverstinai „laiminga“, mano nuomone, yra nyku, klaiku ir kelia didžiulį nerimą.
– Ar aktoriai kada nors jaučia tikrą baimę jūsų filmavimo aikštelėje?
– Ne, stengiuosi sukurti džiugią atmosferą.
– Filme „Tūnąs tamsoje“ išties mažai kraujo, bet viso filmo metu juntama didžiulė įtampa. Ar tai nauja siaubo filmų tendencija – mažinti „kraujo lygį“ ir didinti psichologinį spaudimą?
– Kraujo balos siaubo filmo nepadaro baisesnio. Tai jį paverčia bjauresniu ir šlykštesniu. Reikia naudoti lygiai tiek kraujo, kiek reikia, kad atskleistum istoriją. Filmo, apie namą, kuriame vaidenasi „prigimtis“ nereikalauja kraujo.
 |
| „Tūnąs tamsoje“ |
– Kuriant siaubo filmus, veikiausiai, labai svarbi muzika. Kokią renkatės?
– Kurdamas „Tūnantį tamsoje“ norėjau, kad muzika ir garsai būtų labai atonalūs – kad skambesys būtų avangardiškas, nenorėjau jokio melodingumo. Tokiu atveju žiūrovas visą laiką yra „ant ribos“, o muzika priverčia nervintis ir sukuria nuolatinio nerimo jausmą.
– Kokie jūsų artimiausi kūrybiniai planai?
– Šiuo metu neįsivaizduoju, kokia bus kita mano juosta.
– Ar kada svarstėte filmuoti kito žanro filmus? Kokius?
– Esu kūręs veiksmo juostą. „Mirties nuosprendis“ buvo būtent toks – veiksmo, keršto trileris. Kai kuriu, veiksmo žanras yra mano mėgstamiausias.
