Nors trečiadienį Edinburge Karolis III ir karalienė Camilla nebuvo karūnuojami antrą kartą, šventėje buvo pasitelkta karūna, arklių traukiamos karietos, kavalerija ir Karališkųjų oro pajėgų akrobatinio skraidymo komandos „Red Arrows“ skrydis.
Svarbiausias renginio akcentas buvo mišios Šv. Egidijaus katedroje, kur Charlesui buvo įteikti Škotijos garbės regalijos – karūna, skeptras ir valstybės kardas, kuriais kadaise buvo karūnuojami Škotijos karaliai ir karalienės. Į katedrą taip pat buvo perkeltas Likimo akmuo – svarbus Škotijos tapatybės simbolis.
Šios Škotijos ikonos atspindi pagarbą kraštui, kuris labai didžiuojasi savo istorija ir kur kai kurių žmonių nepriklausomybės troškimas niekada neišblėso, nors nuo 1707 metų Škotija yra Jungtinės Karalystės dalis.
Visgi Škotijos nacionalinei vyriausybei vadovaujanti Škotijos nacionalinė partija ragina surengti jau antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės.
„Tai ne karūnavimas, – sakė teologijos mokslų tyrėjas George'as Grossas iš Londono karališkojo koledžo. – Tačiau tai labai simboliška, nes Škotija turi savo tapatybę.“
Trečiadienį Edinburge vykusi šventė pratęsia Karolio III pastangas sutvirtinti ryšius su keturių Jungtinę Karalystę sudarančių tautų žmonėmis, jam stengiantis parodyti, kad 1000 metų gyvuojanti monarchija išlieka svarbi šiuolaikinėje Britanijoje.
Netrukus po savo motinos karalienės Elizabeth II mirties praėjusį rugsėjį Charlesas aplankė Šiaurės Airiją, Škotiją ir Velsą, o po to dalyvavo valstybinėse jos laidotuvėse Londone.
Kaip per gegužę vykusią Karolio III karūnavimo ceremoniją buvo paminėtas šiandieninės JK daugiakultūriškumas, taip ir trečiadienio pamaldose buvo giedama psalmė senąja geilų kalba.
Karaliui taip pat buvo įteiktas naujas Škotijos amatininkų pagamintas kardas, pavadintas Elizabeth garbei. Jis bus naudojamas vietoj dabartinio valstybės kardo, pagaminto 1507 metais. Pastarasis yra pernelyg trapus, kad jį būtų galima naudoti ceremonijoje.
„Spjūvis į veidą“
Tačiau ne visi škotai ruošėsi švęsti, žmonėms visoje Jungtinėje Karalystėje susiduriant su pragyvenimo išlaidų krize, kurią skatina didelės maisto ir energijos kainos.
Prieš monarchiją nusistatęs aktyvistų judėjimas „Our Republic“ („Mūsų Respublika“), agituojantis už renkamą valstybės vadovą Škotijoje, prie Škotijos parlamento surengė protesto mitingą.
„Didžioji dauguma Škotijos gyventojų nesivargino karūnacijos švęsti gegužę, o parama monarchijai Škotijoje yra rekordiškai maža“, – sakoma grupės pareiškime.
„Charleso nuolatinis poreikis švęsti savo karaliavimą su visa tam reikalinga pompastika ir iškilmingumu yra spjūvis į veidą žmonėms, kovojantiems su didelėmis pragyvenimo išlaidomis“, – priduriama jame.
Iškilmės prasidėjo ankstyvą popietę, kai nuo Edinburgo pilies iki Šv. Egidijaus katedros Karališkąja mylia nusidriekė procesija. Joje dalyvavo daugiau kaip 100 žmonių, atstovaujančių labdaros ir viešųjų paslaugų grupėms. Už jų buvo gabenamos Škotijos garbės regalijos, prižiūrint policijos ir kariuomenės daliniams.
Netrukus po to iš Holirudo rūmų, oficialios karaliaus rezidencijos Edinburge, pajudėjo ginkluotųjų kavalerijos raitelių pulkai ir kariniai orkestrai. Tuomet iš rūmų išvyks Charlesas ir Camilla.
14 val. 15 min. vietos (16 val. 15 min. Lietuvos) laiku prasidėjo valandą trukusios pamaldos, po kurių buvo iššautas 21 šautuvo salvės šūvis ir įvyks „Red Arrows“ pasirodymas danguje.
Šios iškilmės sujaudino Charlesą, kuris stovėjo maždaug toje pačioje vietoje, kur pernai budėjo prie motinos karsto.
Fotogalerija:
Istoriškai nepriklausoma Škotija pirmą kartą prie Anglijos buvo prijungta 1603 metais, mirus karalienei Elizabeth I. Kadangi karalienė neturėjo vaikų, karūna atiteko jos pusbroliui Jamesui VI, kuris jau buvo Škotijos karalius, ir abi šalys buvo sujungtos bendru valdovu.
Tačiau Škotija išliko nepriklausoma iki 1707 metų, kuomet abiejų šalių įstatymų leidėjai patvirtino Sąjungos aktą, kuriuo buvo sukurta Jungtinė Karalystė.
