Christine Dawood „Titano“ tragedijos metu taip pat neteko ir savo vyro Shahzados su kuriuo ją siejo net 20 metų trukusi santuoka. Keturias dienas Christine ir jos dukra Alina, kuriai tuomet buvo 17 metų, gelbėti pradingėlius paskirtame laive laukė, kol verslininkas ir filantropas Shahzada (48) ir 19-metis Sulemanas grįš į paviršių.
„Tą akimirką, kai sužinojome, kad buvo rastos povandeninio laivo nuolaužos ir nebuvo išgyvenusių, mes su Alina pakilome į denį. Pasiėmėme keletą pagalvių ir sėdėdamos ant jų tiesiog žiūrėjome į vandenyną. Abi visą laiką verkėme. Paskui atsisukau į dukrą ir pasakiau jai, kad dabar aš našlė, o ji man atsakė, jog ji tapo vienturte dukra. Tada verkėme dar stipriau“, – duodama interviu „Daily Mail“ sakė Christine.
Moteris pasakojo, kad su sutuoktiniu Shahzada jie nemažai keliavo, turėjo daug bendrų pomėgių.
„Kiekvieną rytą pabundu taip, lyg ką tik sužinojau naujieną… Kartais vis dar netikiu. Niekada net į galvą nebuvo atėjusi mintis, kad „Titanui“ gali kažkas nutikti. Netekti vyro yra baisu, bet dar kai netinki ir vaiko….“, – sunkiai rinkdama žodžius pasakojo Christine.
Kaip rašo „Daily Mail“, duodama interviu moteris vis pažvelgdavo į lubas ar šviestuvą. Po vieno tokio žvilgsnio ji prisiminė žuvusio sūnaus gimimo aplinkybes.
„Man buvo skubiai atliktas Cezario pjūvis, aš vos nepraradau vaikelio. Maniau, kad jis man angelas, likimo dovana. Be moderniosios medicinos aš jo net nebūčiau susilaukusi… Jis buvo senos sielos žmogus, kuris visus priversdavo pasijusti ypatingais“, – kalbėjo Christine.
Sausį „Titano“ povandeniniame laive žuvusiam Sulemanui būtų suėję 20 metų, todėl šis mėnuo jo motinai Christine yra nepaprastai sunkus.
„Sūnus labai mėgdavo balionus su užrašu „Su gimtadieniu“, todėl kiekvienais metais juos pirkdavau, o dabar nebus jokių užrašų ar skaičių. Nusipirkau paprastus helinius balionus, kurie turėtų pakilti iki stiklinio stogo viename iš kambarių“, – „Daily Mail“ sakė moteris.
Christine prasitarė, kad nori visais būdais išsaugoti sūnaus bei žuvusio sutuoktinio atminimą ir tai yra vienintelė priežastis, kodėl ryžosi duoti interviu. Moteris sakė, kad vyras Shahzada buvo labai artimas su dukra Alina, nes jie abu mokslo žmonės, į viską žvelgė labai plačiai. O ją ir sūnų Sulemaną suartino jų talentas spręsti įvairias sudėtingas situacijas.
„Sūnus puikiai suprato, kad gyvenime turi daug privilegijų. 2019 metais keliavo į Grenlandiją, nes šalia jos buvo tas „Titaniką“ nuskandinęs ledkalnis. Mano vyras vaikams nuolat sakydavo, kad jiems labai didelė privilegija matyti ledynus. Jis teigė, kad dar po penkerių ar dešimties metų vieta pasikeis dėl visuotinio atšilimo. Sulemaną tai sujaudino, jis visiems pasakojo, kad tai jo gyvenimą pakeitęs momentas“, – prisiminė Christine.
Vyrą ir sūnų praradusi moteris sako, kad jie neturi kapaviečių. Moteris savo žuvusius šeimos narius prisimena žvelgdama į vandenyną.
„Mes neturime jiems kapų, juk iš jų kūnų nieko neliko. Neseniai su dukra Alina buvome Singapūre, ten vanduo buvo nepaprastai šiltas ir braidant aš tikrai jaučiau juos šalia savęs. Pagalvojau, kad mums net nereikia kapavietės, nes kiekvieną kartą prisilietus prie vandens aš su jais susitinku, jie vandenyno dalis“, – „Daily Mail“ sakė našlė.
Žuvęs Sulemanas studijavo Glazge, Strathclydo universitete. Jis krimto verslo analizės ir žmogiškųjų išteklių mokslus ir ketino dirbi tėvo įkurtoje įmonėje. O kelionę povandeniniu laivu šeima pradėjo planuoti dar prieš karantiną.
„Pradėjome apie tai kalbėti 2018 metais ir vietoje sūnaus turėjau vykti aš. Dėl pandemijos kelionė vis atitolo ir galiausiai Sulemanui sulaukus 18-os, jis pareiškė, kad norėtų vykti su tėčiu. Sutikau, nes leistis į vandenyno dugną niekada nebuvo mano svajonė. Man net skrydžiuose pabosta, o čia būtų reikėję aštuonias valandas praleisti visiškoje tamsoje“, – pasakojo Christine.
Ji sako, kad nepaisant visų įdomių kelionių ir nuotykių, Dawoodai nebuvo aštrių pojūčių mėgėjai. Moteris teigia, kad jie nebūtų šokę parašiutu ar lynu nuo tilto, todėl šis „Titano“ iššūkis buvo „išėjimas iš komforto zonos“.
„Prieš jiems lipant į „Titaną“ mes buvome „Polar Prince“ laive, kuris skirtas gelbėjimui. Nuo siūbavimo aš jaučiausi blogai, mane pykino, todėl naktį prieš kelionę aš mažai su jais bendravau, anksti nuėjau miegoti. Kitą rytą mano vyras buvo labai laimingas, rodėsi, kad jis tiesiog švyti“, – prisiminė moteris.
Christine „Daily Mail“ sakė, kad jos sūnus taip pat buvo sužavėtas, galėdamas pasidalinti šia patirtimi su tėvu. Jis nusprendė įveikti tos keturių valandų kelionės į gelmę nuobodulį, išspręsdamas Rubiko kubą 3,700 metrų gylyje po vandeniu.
Našlė prisimena, kad sūnus vilkėjo savo mėgstamiausią raudoną megztuką su gobtuvu, kurį su savimi nešiojosi net karštomis vasaros dienomis. Ji taip pat atsimena, kad lipdamas į povandeninį laivą jos vyras jai priminė gulbę. Jam šiek tiek suklupus ji nusijuokė ir pagalvojo, kad šis gal ir nėra elegantiškas, tačiau žavingas.
„Žvelgiant atgal, ar būčiau norėjusi, kad jie neiškeliautų? Tikrai, bet negaliu pasakyti, kad būčiau atkalbinėjus, nes jei jie būtų sugrįžę ir nieko nebūtų nutikę, ši istorija juk būtų buvusi visai kitokia“, – „Daily Mail“ sakė Christine.
