Ką tik jums mojavę žmonės – ne atsisveikino, o pasisveikino. Ir su jumis, ir tarpusavy, susitikę sekmadienio vakarą ant Mergakalnio. Tas Mergakalnis – kalva ant Kauno marių kranto, Kaišiadorių rajone. Šie žmonės – Dovainonių ir aplinkinių kaimų gyventojai. Ta tolumoje matoma sala – Paukščių sala, į kurią kada nors nuplauks Matas, Vakarė ir Joris, o dabar joje tupinėja didysis baublys, švygžda ir laukys. Tokie paukščiai.
Vos pradėję „100 Lietuvų“, sulaukėme laiško iš Agnės, kuri, tikiu, nesupyks, kad jį pacituosiu viešai: „Turim vieną namą-vaiduoklį, daugiau nei per 15 apsileidimo metų jau ir beržiukas ant jo užaugo. Tačiau svarbiau yra žmonės – kaimas nemiršta, jame vis daugiau mažų vaikučių.“ Be abejo, pirmasis sakinys mus įkvėpė labiau – nusprendėme vykti į Dovainonis naktį ir atverti namo-vaiduoklio duris. Tiksliau, jame nėra jokių durų, tad įeiti nesibeldus ir užklupti tą vaiduoklį.
Bet Agnė patikslino, kad joks vaiduoklis ten negyvena. Tai tiesiog nebaigtas statyti namas, kuriuo Dovainonių bendruomenė, švelniai tariant, nesididžiuoja. Agnė dar mėgino mus įtikinti, kad vis tiek verta atvažiuoti (iš laiško: „Dovainonys gali girtis kalnu, kur mergas ridena“), tačiau šis kaimas pateko į mūsų sąrašą, pavadintą „galbūt ateity“. Ir čia, naudodamiesi proga, norime darkart padėkoti visiems, siūlantiems ir kviečiantiems į tą 1 iš 100. Bet sutarkime, kad namų, kuriuose vaidenasi, siūlyti nepulsite.
Tęskime. Pamenate neseną pasakojimą apie Kavarską? Jo pabaigoje pateikėme klausimą, kuri upė, tekanti tik per Lietuvos teritoriją, yra ilgiausia. Ir pažadėjome, kad trys pirmi, atsakę teisingai, galės įvardinti privalomą „100 Lietuvų“ maršrutą. Spėkite, kas atsakė pirmoji? Taigi, sekmadienio vakarą Dovainonyse mus pasitinka Agnė, jos vyras Pavelas ir jos sesuo Jovita su šeima – Tomu, Luku ir Emile. Netrukus išvysite ir namą, kuriame nesivaidena. Ramaus jums vakaro.
Namas, medžiai ant stogo, vakaras. Kai pagalvoji – ko dar reikia žmogui?
Priekyje – Matas, su kuriuo tuoj kalbėsimės apie Paukščių salą.
Tą Paukščių salą žmonės mėgina pasiekti įvairiais būdais.
Anglija – tai ne tik užrašas ant marškinėlių. Jovitos ir Tomo istorija.
Ar ir jums Dovainonių kontūrai primena Lietuvos sienas?
Jei ne, Lukas pasiryžęs tuos kontūrus pakoreguoti.
Žmonės, žvelgiantys dangun.
Dangus, žvelgiantis į žmones. Vėliau – nebe poezija, o proza, arba – kuo skiriasi motinystė ir tėvystė.
Šiltnamiui irgi šilta.
21.46 val.
Darkart užsukome pas Luką, į jo močiutės Loretos namų kiemą.
Agne, dėkojame jums už kvietimą ir atkaklumą. Sėkmės ginantis sociologijos magistro darbą. Linkime gauti 9. O jei kartais bus 10, tuomet, pažadame, pasivaidensime ir antrą sykį!
finansuoja
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
