Sigitas buvo vienintelis, sutikęs pasikalbėti priešais objektyvą. Kalbėjo trumpai, tačiau ir klausimai jam kaipmat išseko, išgirdus, kad vyras čia sėdi už nužudymą. Nėra ko slėpti – tokiam atsakymui pasiruošę nebuvome.
Nors derėjo – esame Kaišiadorių rajone, Pravieniškėse, kaime, kuriame nuo praėjusio amžiaus vidurio veikia viena didžiausių Lietuvos įkalinimo įstaigų. Sigitas – vienas iš kelių tūkstančių nuteistųjų. Už įvairius nusikaltimus baustas vyras su pertraukomis kali beveik pusė savo gyvenimo – 33-ejus metus.
Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija yra ne kartą aprašyta ir parodyta, tad patekti vidun neturėjome tikslo. Norėjosi tiesiog pasivaikščioti po kaimą, kuriame turbūt kas antras sutiktas žmogus ant kaklo buvo pasikabinęs kortelę su vardu ir pavarde.
„100 Lietuvų“ – apie nelaisvę.
Audronė ir Leonas Glinskiai, žinomi Lietuvos dailininkai, prieš du dešimtmečius savo sodybos duris atvėrė Pravieniškių ir jų apylinkių vaikams, norintiems išmokti lipdyti iš molio.
Įkūrė dirbtuves, pastatė krosnį ir jau seniai priprato, kad po jų kiemą laisvai vaikšto jaunųjų keramikų būriai. Į šiuos namus repetuoti susirenka ir folkloro ansamblis „Praviena“.
Audronė taip pat jame dainuoja, o Leonas labiau klausosi ir stebi, ar mudu su Irmantu suvokiame, kad čia – taip pat Pravieniškės.
„100 Lietuvų“ – apie laisvę.