Žinoma, šio pasakojimo pavadinimas „Žaslių miestelio darželis, beveik didesnis už patį miestelį“ yra kiek per skambus – Žasliuose gyvena apie 600 žmonių, o darželyje – dešimtkart mažiau. Bet turint omeny, kad vaikų darželį dažniausiai lanko vaikai, šio pasakojimo pavadinimas yra gana tikslus.
O jei rimčiau, nuolat matydami antraštes apie mažėjantį gimstamumą, tuštėjančius darželius ir uždaromas mokyklas, norime pakviesti į vaikų darželį, sunkiai talpinantį vietinius ir aplinkinius vaikus.
Šiuo metu tris lopšelio-darželio „Žaliasis klevelis“ grupes lanko 61 vaikas. Tai vienas didžiausių darželių Žaslių seniūnijoje. Kasryt į jį susirenka ir Žaslių miestelio, ir aplinkinių kaimų vaikai. Darželis apšildomas koklinėmis krosnimis. Didžioji dalis personalo čia dirba 20–30 metų.
Patys Žasliai – tarp Vilniaus ir Kauno, Kaišiadorių ir Elektrėnų – geografiškai patogus miestelis smulkiam ir vidutiniam verslui, kurio čia apstu, tad į darbą atvažiuojantys tėvai atsiveža ir vaikus. Galiausiai trijų ežerų (Žaslių, Limino ir Statkūniškės) apjuostas miestelis sulaukia vis daugiau naujakurių iš didesnių miestų. O su naujomis šeimomis – ir vaikų.
Ar tai vienintelės priežastys, kodėl „Žaliasis klevelis“ toks populiarus? Apie tai ir yra šis „100 Lietuvų“ pasakojimas. Mudu su Irmantu dėkojame tėvams, neprieštaravusiems, kad jų vaikai patektų į kadrą. Ir darželio darbuotojoms, neprieštaravusioms, kad į kadrą patektų „Žaliasis klevelis“.
Viduržiemis.
Žaslių darželio teritorija.
Vėjuota, oras nelabai tinkamas vaikams žaisti lauke.
Bet Erlanda Vitkauskienė, darželiui vadovaujanti 11 metų, į lauką išeina.
Krosnis ir malkos.
Krosnis miegamajame.
Žaidimai prieš pietus.
Vaikai mėgina suprasti, ko nori „šitie dėdės“.
Krosnis darželio grupėje.
Darželio virtuvė.
Ponia Rasa, virėja.
Taip vadinasi ši darželio grupė.
Skirtingi vaikai – skirtingi ir paukščiai.
Skirtingi vaikai – skirtingos ir baimės.
Burokėlių sriuba.
„Karališki“ balandėliai.
Vonios kambarys.
Prieš miegą.
Kur dingo muilas?
Auksinė žuvelė.
Visi eina miegoti. Net ir begemotas.
Šiuo metu auklėtoja Ramutė ir jos padėjėja Rita migdo vaikus.
Beveik visi užmigo.
Auklėtoja Birutė, dirbanti čia nuo 1980-ųjų.
Pusės vaikų šiandien darželyje nėra, nes serga.
Kol kiti miega.
Žaslių vaikų darželio grupė prieš pusę amžiaus.
27-erius metus darželiui vadovavusi Petronėlė Sakalinskienė.
Mažesnieji lieka darželyje, vyresnieji, su uniformomis – į mokyklą.
Ponia Petronėlė sako, kad jeigu dirbi, viskas būna gerai.
Gėlės 50-mečio proga. Šiandien poniai Petronėlei – 84.
Už lango būtų ištirpę.
Ieva Mecelienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Po pietų miego – kitoje grupėje.
Auklėtoja Aušra (dešinėje) ir jos padėjėja Ramutė. Abi čia dirba ilgiau kaip 20 metų.
Darželio vedėjai poniai Erlandai netrukus užduosime klausimą, ar 61 vaikas yra daug.
Taigi, linkime, kad vaikų šiame darželyje nemažėtų.
Kad visiems čia užtektų vietos.
Ir kad greičiau galėtumėte išeiti į lauką.
finansuoja
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
