Prieš 20 metų... Nors ne. Pradėkime nuo to, kas Kvetkuose gyveno ne prieš 20, o prieš kelis šimtus metų, dar anksčiau, ir kas tebegyvena šiandien. Kvetkai neįsivaizduojami be Kvetkų – plačios giminės, kurios pavardė turbūt ir lėmė kaimo pavadinimą. Kvetkai Kvetkus statė, Kvetkai Kvetkų neapleidžia ir šiandien. Pavyzdžiui, Aušra Kvetkienė, kurią netrukus pamatysime ir išgirsime.
Prieš 20 metų Kvetkuose gyveno maždaug 400 žmonių. Dabar jų – apie 100. Kelis dešimtmečius čia nebeveikia vaikų darželis. Prieš penkerius metus uždaryta mokykla. Dalis kaimo, kaip ir visoje Lietuvoje, išsikraustė į didmiesčius arba emigravo. Ir čia padėkime tašką. Nes šis pasakojimas turbūt labiau ne apie kaimą, o apie kaimo barą. Vienintelį veikiantį dvidešimties kilometrų spinduliu.
Šiame bare (ir šalia esančioje vienintelėje kaimo parduotuvėje) šeimininkauja ponia Aušra. Tarp penkių šešių nuolatinių baro klientų – Juozas, Vaidas ir Sigitas. Apie vietinį biržietišką alų su jais nekalbėjome. Tiesiog pabuvome šalia, šnekėdamiesi apie viską ir apie nieką. Vyrai nerimavo, kad Kvetkus parodysime kiek įkaušusius.
Tačiau tokio tikslo neturime. Tiesiog šįkart sudomino žmonės, užsukantys į kaimo barą. Ar šis pasakojimas turėtų būti pažymėtas ženklu N-14? N-18? Gal tiek to. Pažymėkime jį ženklu „100 Lietuvų“. Gal kaip nors išsisuksime, jei atsiras teigiančių, kad skatiname neteisingas vertybes. Gal tegul visi gyvena taip, kaip išmano. O mes pamėginkime tai matyti ir suprasti. Kvetkai, Biržų rajonas, vos keli kilometrai iki Latvijos.