Pašnekovės netrukus suskaičiuos, kad miestelyje – trys grožio salonai ir dvi kirpyklos. Mes nustebsime – kam jų tiek reikia? Bet čia – maždaug trys tūkstančiai gyventojų. Gražintis į Kvėdarną atvažiuojama ir iš aplinkinių miestelių bei kaimų. Savaitgaliais pas tėvus sugrįžta studentai. Sužinoję paslaugų kainas, Kvėdarnoje neretai stabteli ir pro šalį važiuojantys tauragiškiai ar klaipėdiečiai.
Mudu su Irmantu nesame grožio rinkos žinovai, tačiau kainos čia, atrodo, tris kartus mažesnės nei didmiesčiuose. Štai šiame salone moterų kirpimas – 8 eurai, kirpimas ir dažymas – 20. Vyrams – 5 eurai, vaikams – 4. Jums rūpi ne tik plaukai, bet ir nagai? Nagų priauginimas – 19, gelinis lakavimas – 10, antakių dažymas – 7 eurai. Natūralu, kad šias paslaugas išmėginome savo kailiu. Rekomenduojame.
Prieš maždaug keturiasdešimt metų Kvėdarnoje pastačius ambulatoriją, šalia įsikūrė ir vaistinė. Ambulatorija tebeveikia ir šiandien, o vietoj vaistinės – šis grožio salonas, kurį prieš pusmetį, padedama vyro Tomo, atidarė kirpėja Algima. Kartu su ja salone dirba antroji kirpėja Vyda, siuvėja Irena ir manikiūrininkė Oksana.
Ar šis pasakojimas yra reklama? Žinoma. Reklama, kaip viena kirpėja sukūrė keturias darbo vietas. Reklama, kaip pas gydytoją atėję žmonės už poros žingsnių gali apsikirpti ar pasitrumpinti kelnes. Reklama apie Lietuvą, kuri jums, stebintiems „100 Lietuvų“ istorijas, būna ir „labai graži“, ir „kažkaip nelabai“. Taigi, kaip žinoti ar nuspręsti, kas yra gražu? Todėl ir pasikalbėkime apie grožį.