Vaiguviskiai0031
#94 Vaiguviškiai
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Vaiguviskiai0005
Kai sukinėsitės Žemaitijoje ir važiuosite iš Kelmės į Užventį ar iš Junkilų į Duburius, stabtelėkite Vaiguvoje – pasidomėkite, čia yra ką pamatyti.
Vaiguviskiai0003
O štai ten, kairėje, – nebe Vaiguva, o Vaiguviškiai, kelių žmonių kaimas.
Vaiguviskiai0004
Važiuojant pro jį, tarsi nėra jokio tikslo sustoti. Nebent pasiklausti kelio.
Vaiguviskiai0033
Šis kelias veda į vienintelę sodybą. Jei norite, eikite kartu su mumis.
Vaiguviskiai0026
Jus pasitiks Filomena (dešinėje) ir Teodora. Jos ne kaimynės, o seserys.
Vaiguviskiai0013
Sutarsime pasistatyti kieme dvi kėdes, susėsti ir ramiai pasikalbėti.
Vaiguviskiai0016
„Jei jau sėdamės, matyt, kalbėsime apie gyvenimą“, – šyptels Teodora. Matyt.

Teodorai – 81-eri. Aplankyti jaunesnę seserį į Vaiguviškius, kaimą Kelmės rajone, ji atvažiavo iš Tauragės. Čia daugiausia ir dirbo tuos „valdiškus darbus“, pavyzdžiui, sanitarės. Teodoros vyras Napoleonas po sunkios ligos mirė prieš beveik pusę amžiaus. Moteris liko viena su tuomet jau paauglėmis dukromis – Vida ir Lina. „Tai aišku, kad buvo sunku. Bet gyventi juk vis tiek reikia. O kaip kitaip?“, – klausia Teodora.

Jos sesuo – 79-erių Filomena – taip pat našlė. Leonas iškeliavo prieš kelerius metus, Vaiguviškiuose palikęs ir Filomeną, ir gimtuosius savo tėvų namus, kurie namais tapo ir Laimutei su Ramūnu, judviejų vaikams, raginantiems mamą sodyboje nebegyventi – nebe tie metai, ne ta sveikata. Bet Filomena vaikšto po kiemą pasiremdama lazdele ir kol kas niekur išvažiuoti neketina.

 

Apie gimtuosius namus pašnekovų paklausiame visada – iš kur jie patys, iš kur jų tėvai. Išgirdusios tokį klausimą, seserys pakraipė galvas – Filomenos ir Teodoros tėvai neturėjo nei namų, nei žemės, buvo samdomi dvaro darbininkai. Penki šeimos vaikai pokariu liko be mamos. Susirgus ir mirus Valerijai, tėvas Vladas keturioms dukterims ir sūnui pristatė kitą moterį.

Šiandien seserys net nenori ištarti pamotės vardo, nes ši visiems vaikams liepė „eiti ir gyventi“. Tėvas iš pradžių pasimuistė, bet tada darkart suskaičiavo ir savus, ir naujos žmonos vaikus – dešimčiai žmonių nėra nei kur gyventi, nei ką valgyti. Brolis ir keturios seserys (vyriausioji tuomet buvo keturiolikos) išėjo savais keliais – dirbti auklėmis, padėti ūkiuose. Filomena sako po daugelio metų kartą dar sutikusi tėvą. Jiedu pasikalbėjo šį tą apie gyvenimą ir nuėjo savais keliais.

Vaiguviskiai0017
Filomena: „Mus skiria tik keleri metai, bet Teodora viską prisimena geriau.“
Vaiguviskiai0002
Lygumos ir aukštumos aplink Vaiguviškius. Labiau aukštumos.
Vaiguviskiai0021
Kelias į namus ir iš namų dažniausiai būna tas pats.
Vaiguviskiai0023
Vėliau seserys sukūrė šeimas, bet jaunystėje susitikdavo gana retai.
Vaiguviskiai0022
Užtat šiandien tuo geltonu pjūklu Teodora padėjo seseriai smulkinti žabus.
Vaiguviskiai0029
Filomena: „Kolūkis ir namai – taip visas gyvenimas ir praėjo.“
Vaiguviskiai0014
Rodome seserims sunkvežimį ir traktorių, sakome – štai, dviem smagiau.
Vaiguviskiai0028
Filomenai toks palyginimas – nei šis, nei tas. Teodora juokiasi.
Vaiguviskiai0012
Seseris aplankėme pavakary. Klausiame, ką jos veikė visą dieną.
Vaiguviskiai0009
Leidžiantis saulei seserys pasiteiravo, kodėl jų neklausiame apie gyvenimą.
Vaiguviskiai0027
Nes gyvenimas nėra tik atmintis ir praeitis: „Būtinai parašykite, kad džiaugiamės savo vaikais ir anūkais. Parašykite, kad mūsų sveikata nėra geležinė, bet vis tiek nesiskundžiame. Kol gyveni, tol gyveni. O kaip kitaip? Žinoma, pensijos turėtų būti didesnės. Bet vis tiek išgyvename. Taip ir parašykite, gerai?“ Gerai.
Vaiguviskiai0030
Seserų paprašysime pažvelgti viena į kitą. „Gerai. Bet gyvenime mes taip nežiūrime“, – sakys Filomena ir Teodora.
Vaiguviskiai0020
Tuomet atsisveikinsime, jus ir mus seserys išlydės iš sodybos.
Vaiguviskiai0032
Kelias pirmyn ir atgal „100 Lietuvų“ pasakojimuose dažnai būna tas pats.
Vaiguviskiai0001
Kaip iš Vaiguvos į Vaiguviškius. Iš gyvenimo į gyvenimą. O kaip kitaip? Iki.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

apie vasara
Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą