Ignalina, Zarasai ir Visaginas vienijasi: krašto potencialą atvers kitu kampu – turistų daugėja jau dabar

Nuo prieš kelerius metus duris smalsuoliams atvėrusios Palūšės bažnyčios, Visagino ežerų iki Zarasų apžvalgos bokšto. Regionai, kurių grožis, gamtos unikalumas ir kultūrinės vertybės gerai žinomos. Nors šią kryptį atrandančių vietinių ir užsienio turistų daugėja, vis tik konkuruoti su didžiaisiais šalies turizmo centrais regionui, nepaisant didžiulio potencialo, nelengva. Atrodo, kad Ignalinos, Zarasų ir Visagino trijulė tyliai laukė, kada galės su trenksmu įžengti į šalies turizmo rinką. Panašu, kad tai gali įvykti visai netrukus.

Telkiasi proveržiui

Miestai nusprendė vystyti bendrą turizmo strategiją – išgryninti kiekvieno miesto privalumus, modernizuoti infrastruktūrą, vystyti gamtos ir kultūros paveldo objektų tinklą, o galiausiai sukurti turistams savotiškus „paruoštukus“ – maršrutus, į Ignaliną, Zarasus ar Visaginą vykstantiems turistams iškart pasufleruos, kur ir ką gali aplankyti gretimuose rajonuose, kad susidarytų pilnavertį krašto įspūdį.

Regiono potencialas matyti jau dabar, nes Europos Sąjungos investicijų programos, kuri apima 2021–2027 m. periodus, lėšomis jau pradėti pagrindinių regiono objektų atnaujinimo darbai, kurie po modernizavimo į lankytinas vietas atvilioja perpus daugiau smalsuolių.

O tai tik pradžia, nes trys savivaldybių centrai, pasivadinę VIZA (Visaginas, Ignalina ir Zarasai) turi labai ambicingų tikslų – pasinaudoję ES investicijų programos prioritetui „Piliečiams artimesnė Lietuva“ skirtomis lėšomis tapti gerokai patrauklesne kryptimi tiek vietiniams lietuviams, tiek šalį pažintį norintiems svečiams.

Pasidalinti esminėmis įžvalgomis turizmo vystymo Ignalinoje, Zarasuose ir Visagine klausimais Ignalinos bibliotekoje susėdo šios srities ekspertai ir specialistai bei miesto savivaldų atstovai. Aptarti didžiausi regiono iššūkiai, jau nuveikti darbai ir vizija, kaip šalia vienas kito įsikūrę miestai galėtų drauge išvystyti naują turizmo traukos centrą.

Aptardamas esamus Ignalinos iššūkius vystant turizmą ir perspektyvas ateityje, Utenos regiono plėtros tarybos kolegijos narys, Ignalinos miesto meras Laimutis Ragaišis pabrėžė trijų miestų bendrystės svarbą šiuo klausimu, pirmiausia todėl, kad turizmo plėtra naudinga ne tik svečiams, o dar labiau miestui – per verslo susidomėjimą, darbo vietų kūrimą, stabilesnę ekonomiką ir gyvenimo kokybę.

„Kiekviena savivaldybė išsigrynino savo sritis, kur esame stipriausi, ir užuot konkuravę telksimės bendro tikslo link. Kalbant konkrečiai apie turizmą, reikėtų pažiūrėti plačiau – kodėl mes tai darome? Juk ir dėl atvykstančių žmonių, bet ir dėl vietinių, kurie gyvena čia. Turizmas yra viena iš priemonių gyvinti ekonominį sektorių, suteikti kokybiškesnį gyvenimą vietiniams ir daugiau galimybių verslui. Mes turime tikrai labai didelį potencialą, todėl turime dėti visas pastangas jį išnaudoti, atsižvelgiant į tvarumą bei sidabrinę ekonomiką“, – apie Ignalinos ir kaimyninių savivaldybių ateities perspektyvą kalbėjo meras.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovas Gediminas Česonis tikino, kad šis ES investicijų laikotarpis itin palankus savivaldybėms įgyvendinti tuos planus ir projektus, kurių joms labiausiai reikia: „Kalbant apie Europos Sąjungos investicijas dabartiniame laikotarpyje regionams yra suteikta labai daug galimybių patiems spręsti, į kokius projektus investuoti. Apie 30 proc. visų investicijų yra perduota regionų atsakomybei, jos pačios gali planuoti į ką ir kaip investuoti, o prioritetas „Piliečiams artimesnė Lietuva“ yra orientuotas konkrečiai į regionus, kitaip tariant jiems skirtos visos lėšos. Šios investicijos sugrupuotos į dvi dalis – vienos jų nukreiptos į miestų plėtrą, kitos – į funkcines zonas.

Vieną iš pastarųjų, kuri apima Zarasus, Ignaliną ir Visaginą, yra orientuota būtent į turizmo vystymą“, – aiškino CPVA specialistas, pridūręs, kad konkrečiai minėtam prioritetu ES skiria per 600 mln. eurų.

Pasak specialisto, panašaus pobūdžio jungtinis projektas kitoje Lietuvos dalyje „Tauragė plius“, į kurį susijungė Tauragė, Jurbarkas, Pagėgiai ir Šilalė, jau sėkmingai įsivažiuoja – sukurta integruota regioninė viešojo transporto sistema, dviračių, įrengti dviračių takai, taigi tikimasi, kad bendros regionų strategijos vystymas atneš progresyvių idėjų bei projektų, kurie padės efektyviai išnaudoti potencialą.

Kas vilioja ir ko dar laukti?

Ignalina ir visas šis regionas su aplinkiniais Zarasais ir Visaginu – labai įdomus kraštas, jį žmonės atanda gerokai dažniau nei anksčiau – atvyksta pabūti gamtoje, prie ežero, taip pat pasimėgauti ir vandens pramogomis ar aplankyti kultūrines vertybės. Šiandien, anot V. Rekštelienės, viena ryškiausių vietos pažibų – atverta Palūšės bažnyčia, kurią svečiai lanko labai noriai. Vienas turizmo iššūkių, anot gidės, kad krašto svečiai neužsibūna ilgiau, vis tik dažniau tai būna vienadieniai vizitai. Gidė tikisi, kad kooperacija su gretimais miestais, konkrečių maršrutų vystymas ir numatyta turizmo infrastrukūros plėtra padės atskleisti šio regiono potencialą, kuris atrodo vis laukia savo valandos.

Ignalinos regiono turizmui ne ką mažiau svarbus vietinių veiklos grupių įveiklinimas, galimybė žmonės vystyti kaimo turizmą, dalintis amatų patirtimi ir leisti atvykusiems aprodyti vietos gamtos grožį. „Mes tikrai džiaugiamės, kad Ignalinos rajone atsirado laivų turizmas, kuriam naudojami elektriniai varikliai ir saulės baterijos. Tai reiškia, kad sprendžiame ne tik turizmo, bet ir tvarumo klausimus. Taip pat džiaugiamės, jog galime paremti vietinę amatininkę, kuri dabar turi savo kampelį, kuriame rengia edukacijas, mums labai svarbu skatinti vietos iniciatyvas, kurios ateina iš pačių gyventojų, bendruomenių“, – viena iš prioritetinių dalykų pabrėžė Ignalinos rajono vietos veiklos grupės atstovė Jelena Jusis.

Regionų kryptis aktyvinti turizmą – aiški, o kaip tai pavyks padaryti? L. Ragaišis tikina, kad yra suplanuoti konkretūs žingsniai ir projektai. „Galime trumpai aptarti planuotinus dalykus, ką mes galvojame daryti? Vienas iš labai svarbių dalykų – Gavio ežerų pakrantės pritaikymas lankytojams. Ten jau nemažai padaryta, bet turime dar daug planų, o galutinis – gauti mėlyną vėliavą (kad paplūdimys būtų pritaikytas žmonių su negalia poreikiams)“, – vieną svarbiausių ateities darbų įvardijo Ignalinos meras.

Vardindamas artimiausiu metu planuojamos įgyvendinti turizmo projektus L. Ragaišis išskyrė Lūšių ežerą ir Palūšę. „Dainose apdainuota, bet vis laukia dėmesio – sovietinio laikotarpio turistinei bazei numatyta turistinis proveržis. Mūsų planuose, kas yra savivaldybės žemėje, įrengti tinkamus paplūdimius, automobilių stovėjimo aikšteles, jų prieigas. Tai – kas priklauso nuo mūsų, apie privatų verslą nekalbėtų, bet logiška, kad kai išjudės ledai, turėti pabusti ir verslininkų smalsumas“, – svarstė Ignalinos meras.

Galiausiai, pristatydamas svarbiausius Ignalinos laukiančius darbus turizmo srityje meras priminė, kad miestas garsėja ir kaip aktyvaus laisvalaikio praleidimo vieta, taigi šią kryptį taip pat ketinama vystyti: „Taip istoriškai susiklostė, kad čia yra žiemos sporto centras, jį turime irgi išnaudoti. To nematyti, praleisti ar nekreipti dėmesio būtų nusikaltimas. Norime tą sustiprinti, vystyti slidinėjimo takų infrastruktūrą, skirti dėmesio kalnų slidinėjimui, kad atitiktume tarptautinius standartus ir galėtume rengti ne tik vietines ar Baltijos šalių varžybas, bet ir aukštesnio lygio. Šiam tikslui įgyvendinti taip pat numatytos lėšos.“

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regiono parko direkcijos Lankytojų aptarnavimo centro Marija Garajeva atkreipė dėmesį, kad kalbant apie Ignalinos ir viso šio regiono turizmą, labai svarbus veiksnys yra nacionalinis parkas – juk jis yra susijęs su didžiąja dalimi lankytinų objektų.

„Mūsų parkai išsidėstę ne vienoje savivaldybėje, tačiau didžioji jų dalis vis tik yra Ignalinos rajone. Drįstu sakyti, kad pagrindiniai Ignalinos rajono lankytini objektai ir vienaip ar kitaip susiję su nacionaliniu parku, yra administruojami mūsų direkcijos. Noriu atkreipti dėmesį, kad šis parkas yra pats seniausias Lietuvoje, taigi turizmo tradicija ir patirtis yra nemaža.

Saugodami savo gamtą ir vystydami turizmą esame gavę nemažai Europos Sąjungos lėšų ir tuo labai džiaugiamės, nes vien iš direkcijos lėšų dalies darbų atlikti tiesiog nepavyktų. Investicijos leido svarbiausius objektus paversti gerokai patrauklesniais, tą įvertino ir lankytojai. Vienas tokių, pavyzdžiui, Bitininkystė muziejus, šiandien sutraukiantis kone dvigubai daugiau lankytojų nei anksčiau“, – apie parko turizmą ir jau įvykusius atsinaujinimus kalbėjo M. Garajeva.

Pašnekovė džiaugiasi, kad kai kuriais aspektais nacionalinio parko objektai gali pasidžiaugti esantis bene inovatyviausi šiame krašte – tiek kalbant apie infrastruktūrą, tiek ekspozicijų klausimu.

Prie regiono turizmo vystymo planų labai reikšmingai žada prisidėti ir Zarasai, kurie jau dabar šiandien pasinaudoję ES lėšomis atnaujino ne vieną lankytiną objektą – ir gamtos, ir kultūros paveldo. Zarasų rajono savivaldybės Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ramunė Šileikienė tikino, kad savivaldybė labai puikiai supranta turizmo reikšmę ir miestui, ir gyventojams, todėl tai – viena prioritetinių krypčių, kurią dabar, kartu su Ignalina bei Visaginu, tikisi, išvystys dar plačiau.

Regionai sprendžia patys

Daugiau kaip 1,6 mlrd. Eurų ES investicijų skiriama tiesiogiai regionams, kurie patys planuoja investicijas ir įgalina bendruomenes tarpusavyje susitarti dėl būtinų projektų, kurie svarbūs to regiono strategijai ir vizijai. Regionai jau susiplanavo visas jiems ES 2021–2027 m. skirtas investicijų lėšas.

„Regionai gavo galimybę patys nuspręsti, kokių projektų jiems reikia. Projektai dažniausiai orientuoti į švietimą, socialinę apsaugą, turizmo skatinimą ar aplinkosaugą, verslo, investicijų aplinkos gerinimą ir pritraukimą.

ES investicijos į regionus gan sparčiai pasiekia vietos gyventojus, įstaigas. Šiuo metu jau paskelbta kvietimų už beveik pusę mlrd. eurų, o tai beveik trečdalis skirtų investicijų, taip pat jau sudaryta sutarčių už beveik 80 mln. eurų“, – nurodė Finansų ministerijos atstovas.

„ESminiai pokyčiai“

Finansų ministerija įgyvendina informacinę kampaniją „ESminiai pokyčiai 2024“, kuria siekiama pristatyti ES investicijų pažangą, kuri įvyko pastaraisiais metais.

Iki lapkričio vidurio „ESminių pokyčių“ komanda keliauja per 20 miestų ir miestelių. Apskrito stalo diskusijos metu apsilankė ir Ignalinoje