Profesorius Saulius Sondeckis. Didis tarp didžiųjų, lygus tarp lygiųjų
Dirigentas, smuikininkas, pedagogas profesorius Saulius Sondeckis gimė 1928 m. spalio 11 d. Šiauliuose, gimnazijos mokytojos Rozalijos Mileikaitės-Sondeckienės ir Nepriklausomybės kovų dalyvio, Šiaulių burmistro Jackaus Sondeckio šeimoje.
1946–1948 m. studijavo Kauno konservatorijoje (K.Matiuko smuiko klasėje). 1952 m. baigė Lietuvos konservatoriją (A.Livonto smuiko klasę). 1957–1960 m. tobulinosi Maskvos P.Čaikovskio konservatorijos neakivaizdinėje aspirantūroje (pas L.Ginzburgą ir J.Strachovą). 1963 m. Maskvoje lankė prancūzų dirigento I.Markevitčiaus meistriškumo kursus.
1948–1950 m. grojo smuiku Lietuvos operos ir baleto teatro orkestre. 1950–1959 m. dirbo Vilniaus muzikos mokyklose. Diriguoti S.Sondeckis pradėjo 1955 m. M.K.Čiurlionio menų gimnazijos orkestrui (vadovavo iki 1985 m.). Būtent šios mokyklos mokinius ir jų pedagogus 1960 m. S.Sondeckis subūrė į Lietuvos kamerinį orkestrą (vadovavo iki 2004 m.).
1957–2000 m. dėstė Lietuvos muzikos akademijoje (iki 1992 m. Lietuvos konservatorija), 1959–1987 m. – Styginių instrumentų katedros vedėjas, 1971–1996 m. – studentų kamerinio orkestro vadovas, nuo 1977 m. – profesorius.
S.Sondeckiui 1999 m. suteiktas Šiaulių universiteto, 2003 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaro, 2006 m. Sankt Peterburgo N.A.Rimskio-Korsakovo konservatorijos garbės profesoriaus vardas. S.Sondeckis – Šiaulių miesto ir Mažeikių garbės pilietis.
Nuo 1989 m. – Rusijos valstybinio Ermitažo orkestro „Sankt Peterburgo Camerata“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas, 1999–2004 m. – Patrų (Graikija) orkestro „Hellas Orchestre of Patras“ vadovas ir vyriausiasis dirigentas, nuo 2004 m. – orkestro Maskvos virtuozai kviestinis dirigentas. 2005 m. vadovavo Lietuvos Baltijos kameriniam orkestrui. Dirigavo daugiau kaip 30 pasaulio orkestrų, pasaulinio garso kolektyvams. Pelnė tarptautinį pripažinimą – gastroliavo visose Europos šalyse, Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje, Rytų Azijos šalyse, Afrikoje.
Vadovavo užsienio festivalių orkestrams: Zalcburgo, Šlėzvigo‑Holšteino ir kitiems, jaunimo orkestrams: Bukovo (Vokietija), Belgijos jaunimo filharmonijos, Austrijos Ost-West Musikfest, Davoso (Šveicarija) ir kitiems.
1978–2010 m. – tarptautinių konkursų žiuri narys ir pirmininkas, meno tarybų narys.
Daugybės festivalių ir koncertų iniciatorius: nuo 1963 m. dirigavo sekmadieniniams koncertams Vilniaus Arkikatedroje, 1967 m. buvo pirmojo Vilniaus kamerinės muzikos festivalio vienas organizatorių. Naujamečių koncertų Lietuvoje su F.J.Haidno „Atsisveikinimo simfonija“, koncertų Trakų pilies menėje, „Nakties serenadų“ Palangoje prie Tiškevičių rūmų rozarijuje iniciatorius ir dalyvis. S.Sondeckis – kamerinės muzikos festivalio Vilniuje bei tarptautinio Sauliaus Sondeckio festivalio-konkurso Šiauliuose iniciatorius ir vadovas.
Koncertavo su žymiausiais pasaulio atlikėjais, dainininkais ir chorais bei ansambliais. Dirigavo visas V.A.Mocarto (W.A.Mozart) simfonijas su V.Krainevu, atliko visus jo 27 koncertus fortepijonui. Inicijavo koncertų ciklus, vienas jų – 1975–1979 m. „J.S.Bacho klavyriniai koncertai“ (solistė – T.Nikolajeva), 1980–1986 m. parengė ne vieną abonementą akademiniam jaunimui.
S.Sondeckio vadovaujamų orkestrų repertuarą sudarė J.S.Bacho, G.F.Hendelio, A.Vivaldi, A.Šnitkės, A.Piarto, P.Vasko ir kitų žymių autorių kūriniai. Lietuvių autoriai S.Sondeckiui ir Lietuvos kameriniam orkestrui dedikavo apie pusantro šimto kūrinių.
1988 m. vasario 6 d. dalyvavo labdaros vakare Gedimino pilies atstatymui, tų pačių metų spalio 30 d. koncertavo renginyje „Stalinizmo aukoms atminti“ Kauno arkikatedroje bazilikoje. Nuo 1992 m. inicijavo ir dalyvavo koncertuose Šv. Jonų bažnyčioje „Sausio 13 aukoms atminti“. 1993 m. rengė Lietuvos kamerinio orkestro „Muzikos vakarus rotušėje“.
1996 m. S.Sondeckis dirigavo J.S.Bacho Didžiąsias mišias h-moll Leipcigo radijo chorui ir orkestrui tarptautinio festivalio „J.S.Bachas ir jo miestai“ pradžios koncerte Leipcige, Šv. Tomo bažnyčioje, vėliau Eizenache, Šv. Jurgio bažnyčioje (Vokietija).
Mirė 2016 m. vasario 3 d. Vilniuje. Palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Apdovanojimai
H. von Karajano jaunimo orkestrų konkurso aukso medalis (1976 m., Vakarų Berlynas), Lietuvos TSR valstybinė premija (1971 m.), TSRS valstybinė premija (1987 m.), Gedimino ordino Riterio kryžius (1994 m.) ir Didysis kryžius (1997 m.), Danijos riterio I laipsnio ordinas (1996 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (1998 m.), Lietuvos nacionalinė premija (1999 m.), Sausio 13-osios atminimo medalis (2002 m.), Estijos Marijos žemės Baltojo kryžiaus ordinas (2002 m.), Lenkijos garbės kavalieriaus ordinas už nuopelnus Lenkijos respublikai, Austrijos I laipsnio riterio kryžius už nuopelnus mokslui ir menui (2003 m.), Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimas už kūrybinę veiklą (2005 m.), Vilniaus miesto apdovanojimas – Žygimanto Augusto medalis (2008 m.), Šv. Jurgio Marijampolės globėjo ordinas už Marijampolės muzikų ugdymą ir koncertinę veiklą (2009 m.), Rusijos Federacijos Garbės ordinas (2009 m.) ir Baltijos žvaigždė (2010 m.). 2013 m. apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.