Už poros kilometrų į šiaurės vakarus nuo Černobylio zonos epicentro stūkso didžiausias Europoje apleistas miestas. Pripetė. Kadaise klestėjusiame, pavyzdiniame tarybiniame mieste gyveno 50 tūkstančių gyventojų. Miesto plėtros planai numatė iki 80 tūkstančių gyventojų.

Pačiame Pripetės centre buvo pastatyti 2 ypatingos kokybės pastatai. Jie buvo skirti vykdomojo komiteto ir elektrinės vadovybei. Abu pastatai papuošti Tarybų Sąjungos herbais.

Ant vieno iš šių pastatų paminėjome sėkmingą pagrindinį kelionės tikslo pasiekimą.

Ore radiacinis fonas normą viršija maždaug 10 kartų, tačiau stogo dangoje yra įsigėrusių radioaktyvių dalelių. Čia radiacijos spinduliuotė viršija maždaug 100 kartų virš normos ribų.

Nuo šio pastato stogo atsiveria visos Pripetės panorama. Tai yra aukščiausias pastatas ir jis yra pačiame miesto centre. Plika akimi matosi elektrinė, sprogęs 4-asis blokas ir naujai statoma apsauginė arka.

Pripetės mieste šviesiu paros metu judėjimas yra pavojingas dėl patruliuojančių milicijos pareigūnų.

Galimos vos kelios valandos miestui apžiūrėti - labai anksti ryte, kol milicininkai nepradėjo patruliavimo, kol neatvyksta turistai į legalias ekskursijas. Todėl miesto apžiūrą pradėjome būtent nuo turistų lankomų vietų, kad vėliau galėtume ramiai apžiūrėti likusias, nelankomas miesto dalis. Kuprines paslėpėme viename iš butų ir apėjome Pripetės centrą bei atrakcionų parką.

Daugumoje aikštės vietų radiacinis fonas mums įprastą normą viršija maždaug 25 kartus. Tačiau aikštėje yra viena ypatingai pavojinga vieta. Vieta, kurioje buvo nusileidęs avarijos likvidacijoje dalyvavęs sraigtasparnis. Čia fonas normą viršija beveik 100 kartų. Kuo toliau nuo tos vietos, tuo fonas silpnesnis.

Reikėjo skubiai nešdintis iš miesto centro, susirasti nakvynės vietą ir pamiegoti bent keletą valandų.

Pripetės miestas ne visas vienodai nukentėjo nuo katastrofos. Arčiausiai atominės elektrinės esantys mikrorajonai užteršti labiausiai. Ten vėjas atnešė labai daug radioaktyvių teršalų – ne tik gatvėje, bet ir butų viduje radiacija normą viršija daugiau kaip 100 kartų. Tačiau ketvirtasis ir penktasis mikrorajonai liko beveik nepaliesti. Gatvėje radiacija normą viršija 2-3 kartus, o butų viduje netgi mažesnė nei Lietuvoje. Štai viename tokių namų mes įsikūrėme.

Beveik visi butai yra išplėšti. Dauguma daiktų išvežti evakuatorių, kitus pasiėmė vagys. Tačiau vis dar galima aptikti buvusio gyvenimo likučių, galima netgi pabandyti atspėti, kokie žmonės gyveno butuose. Pagal knygas, fotografijas, baldus.

“Stalkeriai” nakvynei renkasi butus, kurie yra geriausiai išsilaikiusiuose namuose, saugiuose rajonuose. Suneša visame aukšte esančius tinkamus naudojimui baldus į vieną butą, jį išvalo ir pasižymi GPS koordinates.

Pripetėje yra per 14 tūkstančių butų, todėl milicija neturi galimybių jų visų patikrinti. Tikrina tik tuos, iš kurių sklinda triukšmas arba šviesa. Todėl, norint išlaikyti butą paslaptyje, reikia laikytis tyliai, o langus nakčiai uždangstyti.

Bute pamiegojome keletą valandų, užkandome ir leidomės apžiūrėt Pripetės. Tiesiog paklaidžiot po mirusį miestą.

Pripetės mokyklos ir darželiai yra vienos kraupiausių vietų. Čia vis dar mėtosi vaikų žaislai, drabužėliai, tarybiniai sandalai, nepaklotos lovytės. Visur chaotiškai išmėtytos dujokaukės.

Mokyklose viskas mena paskutines dienas iki katastrofos. Galima suprasti, kad evakuacija vyko neplanuotai. Ant mokyklinių suolų mėtosi palikti atvertsi sąsiuviniai ir vadovėliai. Štai paskutinis diktantas buvo rašytas likus keturioms dienoms iki elektrinės sprogimo.