Sausio vaikų ir paauglių knygų TOP10

Vaikų literatūros specialistai vis aimanuoja, kiek mažai kasmet sulaukiame poezijos vaikams. O juk ji tokia svarbi ugdant vaikų estetinį suvokimą, rimo ir ritmo pojūtį, kalbinius gebėjimus ir dar krūvą dalykų. Aimanuoja, nes viliasi, jog juos išgirs puikūs, bet dar neatsiskleidę poetai bei leidyklos. Bet dėl vieno dalyko jie, taip pat ir aš, nesiskundžiu – dėl verstinės poezijos vaikams trūkumo. Kodėl? Nes vilčių jos sulaukti tiek mažai, kad gal net neverta dėl to kvaršinti galvos. Ir vis dėlto stebuklų įvyksta – praeitame tope galėjote rasti ukrainiečio poeto Volodymyr Vakulenko-K. eilėraščių rinktinę „Tėčio knygą“, o dabar tik ką pasirodė latvių vaikų poezijos rinktinė! Linkiu ją atrasti, o jei norisi kažko proziškesnio paįvairinti poezijos skaitymą, tope rasite daug nuotykių, smagumų ir vertingų pamokų nestokojančių paveikslėlių knygų, knygiukų ir storesnių romanų vyresniems vaikams bei jaunesniems paaugliams.

Eglė Baliutavičiūtė

„Sniego sausainis“ – antra Eídvilės knyga, kurią parašė ir nupiešė pati. Knygoje pasakojama apie 100 Antarktidoje gyvenančių pingvinų. Vieną dieną Polis suranda paties skaniausio sausainio receptą. Visas šimtas kimba į darbą... tik bėdelė – Antarktidoje nėra nei sviesto, nei miltų, nei karštos krosnies. O gal tai visai ne bėda? Juk pingvinai turi begalinę fantaziją ir labai nori iškepti sausainį, todėl jiems jokie trukdžiai nė motais. Jie iškeps patį didžiausią ir nuostabiausią sniego sausainį!

Tai smagi, humoru ir energingu, įtraukiančiu ir visą bendruomenę sutelkiančiu nuotykiu grįsta knyga. Joje yra ir žaidybinių elementų: vaikai galės tarp šimto kitų surasti pagrindinius istorijos veikėjus ir kartu pasimokyti skaičiuoti.

Dr. Seuss – vienas populiariausių JAV vaikų rašytojų, su kurio knygomis užaugo ne viena vaikų karta. Lietuvoje turbūt geriausiai žinoma jo knyga „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“.

Naujausias autoriaus kūrybos vertimas į lietuvių kalbą – „Ei! Tavęs laukia plačiausi keliai!“ visai kitokia knyga nei anksčiau minėta. Ši knyga tarsi palinkėjimas vaikui ir užtikrinimas, kad jo laukia puiki ateitis, kad kelyje pasitaikys visko: ir nuotykių, ir slogulių, bet galiausiai vaikas viską galima įveiti, tapti tvirtesniam ir sukaupti daugiau vertingų žinių bei patirčių.

Labai žaismingai sueiliuotas tekstas vis dėlto gali skambėti kiek suaugėliškai, tačiau tai ne bėda – jis gali tapti pagrindu vertingam pokalbiui su vaiku, o nuotykių, fantastinių elementų ir spalvų kupinos iliustracijos prikaustys vaiko dėmesį. Ši knyga tiktų į vieną lentyną su kiek anksčiau išėjusiomis Hélène Delforge ir Quentino Grébano „Mama“, „Tėtis“, Smriti Halls ir  Alice Courtley „Namai ten, kur širdis“ ir kitomis panašiomis knygomis, kurios yra dvigubo adresato.

Iš knygos „Dešrelių vagis“ jau pažįstamas Egilis šį kartą ruošiasi į klasės išvyką gamtoje. Jis jau iš anksto svajoja, kaip smagiai praleis laiką su savo geriausiu draugu Dešriumi. Bet išvyko pasirodo naujokė Perita, kilusi iš garsios policininkų giminės. Ji tuojau pat susidraugauja su dešriumi, o į Egilį žvelgia įtariai, juk jis kilęs iš vagių šeimos. Berniukas jaučiasi nusivylęs, nelaimingas ir labai pavydi Peritai...

Ši ryškiaspalvė, žaismingai ir kiek karikatūriška paveikslėlių knyga kalba apie daugeliui vaikų puikiai pažįstamas emocijas, lydinčias draugystes ir santykius su kitais vaikais, tiek pakilias, tiek slogias. Didelis dėmesys sutelkiamas į piktą varžymąsi dėl draugo, kas neatneša nieko gero – tik bėdų pridaro. Egilis su Perita, užuot padėję į nelaimę pakliuvusiam Dešriui, pirmiausia ima konkuruoti, peštis, o Dešrius tuo tarpu įkrinta į upę... Galiausiai Peritos ir Egilio pykčiai taip įgrįsta Dešriui, kad jis nusprendžia laiką leisti su kita bendraklase. Ar tai taps proga dviem peštukams išmokti bent vieną svarbią pamoką apie draugystę?

Atkreipiamas dėmesys ir į stereotipų žalą – išankstinės nuostatos ne stato tiltus, bet griauna, ir nuo to kenčia visi.

Labai smagu stebėti, kaip maži, vietiniai projektai tampa dideli ir net tarptautiniai``. Vaikų literatūros pažinimo programa vaikams ir paaugliams puikiai paįvairina vaikų literatūros pasaulį, rengia literatūrinius festivalius, parodas, renginius vaikams ir įgyvendina daug kitokių projektų. Vienas iš jų – knygiukai. Tai tokios mažytės mažytės knygutės, labai gausiai iliustruotos, kurias galima skaityti internete arba atsispausdinti ant A4 formato lapo ir išsilankstyti patiems bei pasilikti knygų lentynoje.

Tik ką pasirodė 8 nauji knygiukai, kuriuos šį kartą kūrė Lietuvos, Estijos, Vokietijos ir Prancūzijos vaikų rašytojai ir iliustruotojai. Jų buvo net 10.

Įvairūs, spalvingi gausiai iliustruoti knygiukai kalba įvairovės temomis – kaip atrasti savo vietą pasaulyje, priimti save tokį, koks esi, ir priimti kitus tokius, kokie jie yra, pasiryžti naujiems išbandymams, nuotykiams ir pažintims. Vienas knygiukas atkreipia dėmesį į skaudžią problema – nelaisvėje laikomus gyvūnus, o kitas knygiukas kalba ir apie knygų, fantazijos galią, kurie net niūriausią kasdienybę gali paversti pačia spalvingiausia ir gražiausia.

Kas nutinka, kai imi manyti, kad esi neįtikėtinai gražus, puikus ir nuostabus? Štai skrybėlė negalėdama atsigėrėti savo stručio plunksna ir blizgučiais išsiuvinėtu kapinėliu taip pasipučia, kad pagauta vėjo kaip oro balionas nusklendžia tolyn nuo savo naujosios šeimininkės senelės Leokadijos. Deja, pakeliui skrybėlės tyko pavojai, su kuriais susidūrus jos grožybės pradingsta, o ji lieka purvina gulėti ant žemės... bet gal ne visiems pasipūtėliams baigiasi blogai?

Tai alegorinė paveikslėlių knyga, kurioje pasitelkus pavyzdį – pasipūtėlę skrybėlę – kalbama apie tai, kaip svarbu pernelyg nesipūsti, nemanyti, kad esi geresnis už kitus tik todėl, kad turi gražių daiktų. Svarbiausia ne tai, o kaip mes elgiamės su kitais, kaip būdami su kitais galime praturtinti jų gyvenimą ir patys imti pūstis... iš laimės.

Eiliuotų paveikslėlių mažiesiems kasmet išverčiama ne tiek ir mažai, tačiau kad sulauktume eilėraščių rinktinės vertimo – tikra retenybė: sudėtinga, vargu, ar atsipirks... Laimei, asociacija „Slinktys“ ėmėsi drąsaus sprendimo išleisti latvių vaikų poezijos rinktinę, kuri yra ir „koncentruota latvių vaikų poezijos istorija“, kaip rašo latvių literatūrologas Karlis Vėrdins.

Rinktinėje daugiau nei keturiasdešimties poetų eilėraščių, parašytų įvairiais laikotarpiais. Įdomu, kad knyga sudaryta atvirkštiniu principu – pradedama ne nuo seniausių eilėraščių, o nuo naujausių.

Eilėraščiai be galo įvairūs: vieni žaismingi, laužantys normas, lyriški, bylojantys apie bendražmogiškas vertybes, kiti artimesni tradicinei vaikų poezijai, kokią mes puikiai pažįstame, čia daug dėmesio skiriama gamtos, tėvynės, kalbos temoms, skleidžiasi Latvijos geografija (tik kaip gaila, kad neišnaudota proga iliustracijose pateikti šalies žemėlapį su minimais taškais...).

Smagiausias, netikėčiausias, labiausiai įsiminęs eilėraštis man buvo pats pirmas (necituosiu, susiraskite knygą!), o kokį išsirinksite jūs ir jūsų mažyliai?

Vorai nieko neveikia, kaip tik taikosi mus išgąsdinti; juoda katė tetrokšta perbėgti mums kelią ir atnešti nelaimių, o lapė yra klastinga niekšelė, kuri visada gauna tai, ko nori. Ar ne?

Pažintinė knyga sugriaus daugybę mitų apie įvairiausius gyvūnus – nuo itin dažnai sutinkamų (pavyzdžiui, balandžiai, hiena, šikšnosparnis) iki retesnių (pavyzdžiui, velniažuvė, Tasmanijos velnias, Komodo varanas).

Knygos struktūra dvidalė: viename atvarte, kuriam parenktos tamsesnės, intensyvesnės spalvos, surašyti įvairūs mitai apie konkretų gyvūną, o iliustracijos atskleidžia to sutvėrimo baisumą ir grėsmingumą. Kitame šviesių tonų atvarte daroma priešingai – pateikiami faktai apie gyvūną ir stengiamasi išryškinti jo gerąsias savybes, parodyti, koks jis mielas ir žavus,  paaiškinti ar paneigti vieną ar kitą su juo susijusį mitą.

Vis dėlto daugeliu atvejų tiesa, kaip ir daug dalykų gyvenime, slypi kažkur per vidurį. Į tai, turint omeny, kad knyga skirta mažiems vaikams, turėtų būti atkreiptas didesnis dėmesys. Juk, kad ir kokie gyvūnai gali atrodyti mieli ir gražūs, kad ir kokie jie naudingi ir įstabūs, kad ir kiek neteisingų dalykų apie juos esame sukūrę, vis dėlto gali būti pavojingi ir gąsdinantys.

Smagi, humoro nestokojanti knyga, kurią galima skaityti ir pavieniui, ir pasitelkti skaitant įvairias pasakas, kuriose būna mitų apie gyvūnus.

Tik įsivaizduokit – šioje knygoje ne vaikai nenori mokytis ir bėga iš pamokų, bet mokytojai nusprendė, kad mokyti vaikus jiems įgriso iki gyvo kaulo! Dabar jie pasirengę visomis išgalėmis užkirsti vaikams kelią į mokyklą. Jei reikės – spęs spąstus, apsimes, kad mokykla užminuota, ir net patys bėgs iš mokyklos, slėpsis savo namuose po lova, kad tik vaikai jų nesurastų ir neparvestų į mokyklą.

Šioje nonsensiškos stilistikos knygoje vaizduojamas apverstas komiškas pasaulis, o mokyklą su vaikais laiko ir sliekai bei vanagai. Knygoje pasakojamos įvairios trumpos, linksmos, kartais ir alegoriškos istorijos, nutikusios mokiniams. Ne visos jos susijusios su bandymu patekti į mokyklą, bet dauguma sukasi apie norą mokytis, sužinoti daugiau ir pasakas, kurios, pasirodo, patinka ir vaikams, ir mokytojams.

Tai antras knygos leidimas su naujomis iliustracijomis. Pirmą kartą knyga pasirodė 2007 m. Ji yra įtraukta į reikšmingiausių lietuvių autorių vaikų knygų sąrašą „100 knygų vaikams ir Lietuvai“.

Arthuras Conanas Doyle‘is sukūrė Šerloko Holmso personažą, kurį žino daugelis. Tačiau pats rašytojas ir jo gyvenimas nublanko jo išgalvoto veikėjo šlovėje.

„Neįtikėtinose Baskervilių dvaro istorijose“ amerikiečių rašytoja Ali Standish pasakoja apie būtent Artūro Doilio vaikystę. Tiesa, istorija išgalvota ir turi nemažai fantastinių elementų, tačiau kuriant Artūro personažą pasitelkti tikri faktai apie rašytojo vaikystę.

Knygoje, siužetu kiek primenančioje „Harį Poterį“, Artūras pakviečiamas mokytis slaptoje, ypač gabiems vaikams skirtoje mokykloje. Gal ir nieko keisto, nes jis ne tik puikiai mokosi, bet ir turi išskirtinių gabumų pastebėti loginius ryšius, greitą ir aštrų mąstymą ir yra labai sumanus. Mokykloje vyksta daug pavojingų dalykų: sprogimai, vagystės, pasikėsinimai, ir visų šių įvykių sūkuryje atsiduria Artūras su savo naujaisiais draugais.

Tai mokyklinis nuotykių romanas, kuris skaitytoją nukels į XIX a. antros pusės keistenybių kupiną ir šiek tiek steampunkinį pasaulį. Smagu, kad pasakojimo eigoje autorė nepamiršo tų savybių, kurias suteikė pagrindiniam veikėjui, tad ir toliau skaitytojas matys, kaip Arturui sekasi išpainioti keistus nutikimus. Kartu puiku, kad veikėjo gebėjimai nesuabsoliutinti – jis irgi klysta, kai ką pražiūri arba įsivelia ten, kur neturėtų.

Dvylikametė Ema su tėvais nuolat apsigyvena vis kitose pasaulio šalyse. Šiuo metu jie pasistoję Tenerifėje. Ema pastebėjusi keistus ženklus ir užrašus nusprendžia išsiaiškinti, ką visa tai reiškia – tai tikrai turi kažką bendro su šunų gelbėjimu. Šis nuotykis jai padeda geriau pažinti Kanarų salų kultūrą ir geografiją, aplankyti daug netikėtų vietų ir sustiprinti draugystę bendraklasiu. Paieškose ją nuolat lydi šuo Marsas, kuris yra ir pagalbininkas, ir tas, kuris kūrinį papildo humoru.

Istorijos nuotaika pakili, o pagrindinei veikėjai tenka įveikti daug išbandymų – ir fizinių, ir protinių, vis dėlto norėjosi, kad jai viskas nepavyktų taip lengvai ir sklandžiai, kad dažniau susidurtų su neįveikiamais sunkumais, kuriuos norint apeiti reikėtų daugiau pastangų. Nepaisant to, tai nesudėtinga ir smagi istorija, kuri ne tik pagrindinei veikėjai, bet ir skaitytojui atvers Kanarų salų grožį ir ypatybes. Be to, knygoje yra galvosūkių, kuriuos kartu su Ema galės bandyti įveikti ir skaitytojas.

Knygos pabaiga palieka užuominą, kad turbūt tai ne paskutinis Emos nuotykis, galbūt tai bus knygų serija?