Seimo startas – be revoliucijų, su vadžiomis Vyriausybės rankose, trintimis tarp valdančiųjų ir G.Nausėdos, susiorientuoti bandančia opozicija

Šimtą dienų dirbantis Seimas nuveikė esminius šiuo laikotarpiu priklausiusius darbus: pritarė premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrai, palaimino Vyriausybės programą, priėmė valstybės biudžetą. Nors konstitucinėje hierarchijoje parlamentas yra aukščiau nei ministrų kabinetas, koronaviruso pandemijos akivaizdoje svarbiausi sprendimai yra Vyriausybės rankose ir būtent ji griežia pirmuoju smuiku. Kitas svarbus politinis žaidėjas – prezidentūra – mėgina nenusileisti ir taip pat aktyviai įsitraukė į tam tikras kovas dėl galios.

15min kalbinti politologai išskyrė, kad pastaruosius daugiau kaip tris mėnesius dirbant naujai valdžiai, kaip ir anksčiau visus šiuos metus, valstybėje dominuoja koronaviruso pandemijos suvaldymo tema bei su tuo priimami sprendimai.

Ko laukti naująjį politinį sezoną, prasidėsiantį su Seimo pavasario sesija kovo 10-ąją? Ekspertų nuomone, tai prognozuoti ganėtinai sunku, nes vis dar neaiški situacija dėl COVID-19.

Vis dėlto tarp galimų svarbiausių politinės darbotvarkės klausimų išskiriami svarstymai dėl tolesnio karantininių ribojimų laisvinimo, socialiniai, ekonominiai dalykai, valdančiųjų prisiimti įsipareigojimai dėl reformų.

Kertiniai darbai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Mindaugo Jurkyno teigimu, natūralu, kad pandemija nulėmė pirmąjį Seimo ir Vyriausybės veiklos periodą.

Tam tikri papildomi apribojimai, didesnis dėmesys sveikatos apsaugos sektoriui, poveikis ekonomikai buvo pagrindiniai dominavę klausimai.

Kartu jis išskyrė priimtą pakoreguotą 2021 metų valstybės biudžetą su 7 proc. siekiančiu deficitu.

„Šitie du pagrindiniai dalykai yra gal kertiniai akmenys: biudžetas su finansine sąmata ir pandemijos iššūkių kasdieninis reguliavimas sudarė Seimo pirmų šimto dienų veiklos pagrindą.

Greta galime išskirti kitus dalykus, pavyzdžiui, ruošiami įstatymų projektai dėl partnerystės ar nedidelio kiekio lengvųjų psichotropinių medžiagų turėjimo, kai nėra tikslo jų platinti, dekriminalizavimo. Bet, aš pasakyčiau, kad pandemijos valdymas ir biudžeto priėmimas yra tie pagrindiniai dalykai“, – pabrėžė politologas.

Pasak M.Jurkyno, vėliau reikės vertinti ruošiamą Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą.

Ten turėtų būti numatyti konkretūs rodikliai, terminai, pagal kuriuos bus galima žiūrėti, kokie ministrų kabineto numatyti planai atkeliaus į Seimą, virs įstatymais ir jų pakeitimais.

Revoliucijų Seime neįvyko

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, dabartinės valdžios šimto dienų vertinimas nėra standartinis.

Didžiausias krūvis šiuo metu teko beveik mėnesiu vėliau nei Seimas darbą pradėjusiam ministrų kabinetui.

„Natūralu, Vyriausybė yra valdančiosios daugumos tęsinys“, – sakė ji.

Kalbėdama apie ministrų kabinetą, politologė minėjo, kad niekada neturėjome tokios situacijos, kad jis ateitų dirbti šaliai „degant“ dėl pandemijos (naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičius tada siekė ir 3–4 tūkstančius per parą, mirčių skaičiai taip pat buvo didžiuliai).

Todėl pandemijos situacijos suvaldymas buvo pagrindinis uždavinys, į paraštes nustūmęs kai kurių kitų klausimų sprendimą.

„Tuo labiau kad ir Seimas, turėkime omenyje, pagal įprastą grafiką iki metų pabaigos baigia savo sesiją. Šį kartą sesija dar šiek tiek, beje, buvo pratęsta iki sausio vidurio. Bet Seimas taip pat šiuo metu yra, vadinkime, tarpsesijiniu laikotarpiu, ir iš jo, natūralu, nėra nei didžiulio aktyvumo, nei efektyvumo. Vyriausybės, natūralu, pagrindinis uždavinys ir tikslas buvo suvaldyti pandemiją“, – pažymėjo politologė.

Anot R.Urbonaitės, imtasi maksimalių priemonių – pirmiausia karantino griežtinimo siekiant sušvelninti epidemiologinę situaciją.

Pastarąjį mėnesį stebint gerėjančią susirgimų statistiką, susidurta su antruoju iššūkiu – kaip rasti pusiausvyrą tarp siekio išlaikyti pozityvią statistikos dinamiką ir verslo bei kitų interesų grupių poreikių tenkinimo.

Tačiau etapas gerėjant situacijai, kaip nurodo MRU dėstytoja, taip pat labai nelengvas. R.Urbonaitei panašu, kad tam tikrus sprendimus ministrų kabinetui priimti sunku, be to, gana nemažai kainavo komunikacinės klaidos.

Pasak jos, lapkričio viduryje darbą pradėjęs naujos kadencijos Seimas taip pat visiškai priklausė nuo koronaviruso pandemijos.

„Turbūt čia tik išskirčiau Seimo atskirą darbą, kuris yra taip pat su Vyriausybe labai stipriai susijęs, tai yra biudžeto tvirtinimas. Kiek jie sugebėjo šiek tiek biudžeto eilutes pakoreguoti... Bet vėlgi mes tikrai matėme, kad tai buvo neatsieta nuo to, apie ką kalbėjo potenciali, o vėliau ir jau paskirta premjerė. (...)

Bet šiaip revoliucinių pasiūlymų, kalbant apie Seimą, mes kol kas dar net nespėjome išgirsti. Ar partnerystės klausimai, ar kai kurių ribojimų atšaukimai – visi šitie projektai dar net nebuvo papuolę į darbotvarkę“, – teigė R.Urbonaitė.

Taip pat kaip vieną svarbiausių pastarųjų Seimo darbų MRU dėstytoja išskyrė tai, kad pagaliau paskirti bent du nauji Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai.

„Bet ir tai ne trys, vis dar vieno trūksta. Šiaip ne taip buvo sugebėta priimti šiuos sprendimus, bet irgi ne be chaoso, ne be kažkokių nuklydimų, pasiklydimų, nes, matėme, buvo noras ir vėl nukelti visa tai į kovo pradžią. Bet bent jau šitą darbą Seimas sugebėjo padaryti, pratęsęs šiek tiek sesiją sausio mėnesį.

Tai, va, buvo susigriebta, nes, manau, kad tai tikrai Seimui nebedarė garbės, kad nesugeba su kitais subjektais, turiu omenyje, ir su prezidentu, galiausiai padaryti, jog KT pagaliau būtų atnaujintas taip, kaip tai numato ir konstituciniai įstatymai“ , – akcentavo ji.

„Nelabai gerai susitvarkė“

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius naujo Seimo, o kartu ir Vyriausybės darbo mėnesius vertina kaip sudėtingus.

Jis akcentavo, kad kova su COVID-19 plitimu yra labai sudėtinga.

„Lengvų sprendimų nėra: jei esi per švelnus, epidemija gali plisti, jei esi per griežtas, tai žmonės nepatenkinti. Bet apskritai manau, kad nelabai gerai susitvarkė. Vienas dalykas – iš pradžių nebuvo pasiruošę, jie pražiopsojo nemažai laiko. Jau spalio pabaigoje žinojo, kad Vyriausybė bus jų, bet jie nieko dėl to nedarė.

Gerai, kad įvedė griežtą karantiną, bet nebuvo pakankamai lanksti, labai greitai buvo aišku, kad yra problemos su vienišais žmonėmis, kurie jaučia depresiją, kad su niekuo negali susitikti. Pagaliau priėmė tą sprendimą, kada gali dviejų namų ūkiai bendrauti. Bet tą būtų galėję gerokai anksčiau padaryti“, – įsitikinęs politologas.

Lygiai taip pat labai vangiai, anot K.Girniaus, atsižvelgta į tai, kad yra nelygios konkurencijos sąlygos verslui. Esą smulkieji ir vidutiniai verslininkai nukenčia, o didžiosios parduotuvės tiesiog klesti.

Dabar, jo nuomone, yra gerai, kad turime aiškius statistinius rodiklius, žinome, kaip turi pakrypti scenarijus, jog viskas būtų laisvinama.

„Bet irgi man kyla klausimas, ar čia ne perdėm griežtai. Bet, kaip bebūtų, išankstinis nepasiruošimas, perdėtas griežtumas, negebėjimas atsižvelgti į mažus suklydimus, jų nepataisymas, manau, pakenkė jiems ir ta prasme negalima itin gerai vertinti, ką jie daro. Nors, kaip sakau, tas griežtumas turbūt reikalingas ir sveikintinas“, – komentavo VU TSPMI dėstytojas.

Padeda ir nusilpusi opozicija

Valdančiojoje koalicijoje dirbančios trys partijos, K.Girniaus nuomone, randa sutarimą.

Vis dėlto aišku, kad jų prioritetai yra skirtingi. Tarkime, Laisvės partija, pasak politologo, labai palaiko verslą, ji tai aiškiai sako.

Nors jis įžvelgia, kad gali kilti tam tikrų problemų, teigia, jog partnerės žino: jeigu ši koalicija iširs, jos atsidurs opozicijoje.

Antra vertus, K.Girniaus manymu, valdantiesiems labai padeda tai, kad krizę išgyvena opozicija.

Socdemai nušalino Gintautą Palucką, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas turi šiek tiek atsitraukti nuo politikos dėl savo homofobiškų pasisakymų.

Ramūnas Karbauskis esą įsižeidė, pasitraukė iš didžiosios politikos, dabar bando grįžti, bet sąlygos yra prastesnės.

„Yra palankios sąlygos, kad ta koalicija kartu dirbtų. Aš manau, kad kils problemų: dėl kultūros politikos, dėl šeimos vertybių, mokesčių politikos, bet, aš manau, kad jie suvaldys. Vienintelė gal bėda yra, kad tų partijų vadovai yra ministrai. Kaip ministrai jie yra pavaldūs premjerei, bet kaip partijų vadovai jie yra tolygūs premjerei. Tai čia irgi gali kilti kai kurių smulkių, bet išsprendžiamų problemų“, – svarstė K.Girnius.

Pusiau medaus mėnuo

Kalbėdamas apie santykius tarp valdančiosios koalicijos partijų, M.Jurkynas sakė, kad dabar tarp jų yra toks pusiau medaus mėnuo.

Nes nei opozicija rimčiau kritikuoja, nei viduje yra kokių nesutarimų.

„Tas šimtas dienų Lietuvoje, sakyčiau, pakankamai korektiškai ir vyksta. Aišku, yra skirtingų idėjų, bet kažkokios didesnės kritikos iš išorės ar nuomonių išsiskyrimų viduje per daug nematome. Natūralu, jog didžiausia konservatorių frakcija turi didžiausią ir poveikį – ir Vyriausybėje atitinkamai, ir Seime. Mažesnės liberaliosios partijos tai irgi puikiai supranta.

Jie supranta, kad koalicija buvo sunkiai sudaroma ir šitos koalicijos pagrindas, manau, yra daugiau toks ekonominis. Sakyčiau, centro dešinės požiūris į ekonomiką, į verslo svarbą, efektyvinimą, optimizaciją, kiek tai įmanoma pandemijos ar popandeminėmis sąlygomis. Ir tai jas sieja – ekonominiai klausimai, netgi socialiniai tam tikra prasme“, – komentavo VDU profesorius.

Žvelgiant į kultūrinius klausimus, anot M.Jurkyno, koalicijoje galime matyti nuomonių išsiskyrimų – jų yra kultūriškai liberalesnių ir kultūriškai konservatyvesnių.

Tarp tokių politologas minėjo laukiančius svarstymus dėl į KT teisėjus siūlomo Vytauto Mizaro kandidatūros ir partnerystę įteisinančio įstatymo projekto.

„Mes matome išsiskiriančių nuomonių, esančių konservatorių partijoje. Žinia, tiek partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, tiek galbūt didesnė frakcijos dalis yra tokių centristinių, sakykime, pažiūrų, ne konservatyviųjų. Ir dėl to liberaliosioms partijoms čia gali būti ir paspirtis, ir parama.

Bet, kita vertus, mes turime Seime ir konservatyviau galvojančių partijų. Tarkime, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ne kartą yra išreiškusi socialiai konservatyvesnes vertybes. Socialdemokratai – kultūriškai socialiai liberalesnes vertybes. Tai, kaip susidėlios tie kultūriniai klausimai, čia dar yra mažas klaustukas“, – pastebėjo M.Jurkynas.

Politinio performanso elementai

Pasak R.Urbonaitės, Seimo darbo pradžioje būta politinio performanso elementų.

Ji atkreipė dėmesį, kad pačioje kadencijos pradžioje valdančioji dauguma bandė kiek įmanoma eliminuoti LVŽS iš skirtingų pozicijų.

Kartais, politologės nuomone, peržengiant sveikos politinės atmosferos ribas.

Tarkime, pirmiausia iš opozicijos į parlamento vicepirmininkus pasiūlytas mažiausios opozicinės frakcijos – Seimo Darbo partijos – atstovas Andrius Mazuronis, „valstiečių“ kandidatūros nevertintos arba iš karto atmestos.

Kartu MRU dėstytoja pastebėjo, kad to politinio performanso būta ir iš opozicijos pusės – dėl šešėlinės Vyriausybės, negebėjimo susitarti dėl Seimo opozicijos lyderio.

Politika ir meilė, R.Urbonaitės teigimu, nėra labai suderinami dalykai. Politika yra savo politinių interesų ar savo rinkėjų grupių atstovavimas.

Kadangi turime koalicines Vyriausybes, tikėtis, kad visada bus kalbama unisonu ar Valentino diena tęsis ketverius metus, esą turbūt neįmanoma ir netgi būtų keista.

„Yra konservatoriai, yra liberalai. Ir netgi koalicinėje sutartyje jau buvo užprogramuota, kad bus klausimų, dėl kurių nebus sutariama. Tie klausimai tapo tokiais paraštiniais arba kuriems buvo skirta atskira grafa ir palikta apsispręsti kiekvienam frakcijos nariui atskirai pagal savo pažiūras. Tai, aš manau, kad mes tą galime jau ir matyti.

Iš tikrųjų kalbant apie kai kurias vertybines pozicijas tie išsiskyrimai gali būti pastebimi. Aš manau, kad tai, beje, gali labai neblogai atsispindėti, kai bus balsuojama už į KT Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktą V.Mizaro kandidatūrą. Tai čia jau matome, kaip dalis konservatorių iš karto pareiškė, kad jie negali būtent dėl išsiskiriančių pažiūrų balsuoti už šitą kandidatą“, – komentavo R.Urbonaitė.

Anot jos, Vyriausybės lygiu galima buvo matyti nuomonių išsiskyrimą dėl karantino reguliavimo. Liberalai norėjo ribojimų laisvinimo.

Šioks toks piktumas

Nepaisant to, kad šiuo metu Seimo vicepirmininkais dirba visų opozicinių frakcijų atstovai, K.Girnius priminė, jog iš pradžių valdantieji nenorėjo parlamento pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen pavaduotoja skirti „valstietės“ Aušrinės Norkienės.

Taip pat šiai frakcijai neatidavė Seimo Audito komiteto pirmininko posto.

„Truputį buvo tokia kieta, nedraugiška laikysena, kuri, aš manau, nebuvo labai naudinga valdantiesiems, nes rodė šiokį tokį kerštingumą ir piktumą. Bet tada jie nusileido. Aišku, jiems labai pasisekė, kad R.Karbauskis pasitraukė“, – mano VU TSPMI dėstytojas.

K.Girniaus nuomone, teisingai pasakė buvęs premjeras Saulius Skvernelis, nurodęs, kad norint kurti šešėlinę Vyriausybę, žiūrint į politines realijas, turint minty, jog jokia viena partija nelaimės daugumos Seimo rinkimuose, reikia iš anksto burti koaliciją.

„Jei nori kurti šešėlį kabinetą, tai reikia kalbėtis su visais, o R.Karbauskis tik savo draugus paskyrė. Tai, aš manau, kad tai irgi toks vienas momentas, kuris apsunkins viską. Aš sakyčiau šitaip: opozicijai bus gerokai sunkiau sugyventi negu valdantiesiems“, – galvoja politologas.

K.Girnius nemato ir žmogaus, kuris Seime galėtų atstovauti visai opozicijai, išsakyti jos nuomonę.

Anot jo, tai galėjo būti S.Skvernelis, bet R.Karbauskis jį nustūmė.

„O R.Karbauskis, nebūdamas Seimo nariu, vis dėlto neturės tokio aiškaus forumo, neturės tokio aiškaus vaidmens. Socdemai yra pasimetę, o Darbo partija – dar daugiau.

Opozicijos lyderis, kas bebūtų, bus neryški asmenybė. Ir tai aiškiai valdančiajai daugumai naudinga, nes nebus kalbama vienu balsu, nebus bendra nuomonė“, – pabrėžė VU TSPMI docentas.

Aktyviausi – „valstiečiai“

M.Jurkyno nuomone, Seimo opozicijoje mažiausiai pastebima yra Darbo partijos frakcija.

Net jos viduje kilo sąmyšis, pavyzdžiui, dėl kontroversiškų V.Uspaskicho pareiškimų apie vandenį, esą apsaugantį nuo koronaviruso, Antano Guogos ketinimų atsisakyti parlamentaro mandato.

Anot VDU profesoriaus, socialdemokratai yra panirę į naujo lyderio paieškas, opozicijoje jie dabar nėra tiek aktyvūs.

Aktyviausiai opozicijoje veikia „valstiečiai“, neseniai paskelbę ir savo šešėlinį ministrų kabinetą.

„Atitinkamai „valstiečiai“, ypač jų lyderio R.Karbauskio ir buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos lūpomis, išsako nuomonę, ypač sveikatos apsaugos, pandemijos valdymo klausimais. Gal ne tokią kritišką, kokios turėtume tikėtis, bet vis tiek išsako. Tai „valstiečių“ aktyvumas yra didžiausias, kaip ir didžiausia jų frakcija“, – nurodė M.Jurkynas.

Jis pabrėžė, kad Seimo opozicija tarpusavyje nėra sutarusi dėl bendros veiklos, kas galbūt galėtų sustiprinti jos pozicijas pateikiant tam tikrą alternatyvą.

Kartu M.Jurkynas mano, kad Seimo opozicija darysis vis aktyvesnė, ypač – traukiantis pandemijai, spartėjant vakcinacijai nuo COVID-19, atsigaunant ekonomikai.

Santykiai su G.Nausėda

K.Girnius pabrėžė, kad kitas svarbus klausimas yra valdančiųjų santykiai su prezidentu G.Nausėda.

Tame jis įžvelgia šiek tiek įtampos. Santykiai esą nenusistovėję.

K.Girniui atrodo, kad prezidento komanda mano, kad prezidentūrą bandoma nustumti nuo valdymo.

Jis priminė, kad anksčiau G.Nausėdą kritikavo dėl pasyvumo, o dabar esą prezidentas jau bando viską tvarkyti, nori būti aktyvus ir vidaus politikos formuotojas.

„O, antra vertus, konservatoriai mano, kad prezidentas per daug kišasi į jų reikalus, kai sukūrė tą savo komisiją dėl pandemijos. Kaip tai viskas išsispręs, aš nežinau.

Bet, pavyzdžiui, konservatoriaus Mato Maldeikio taip dirbtinai iškeltas klausimas dėl Europos Vadovų Tarybos yra, nesakyčiau, kad piktybinis, bet būdas tą įtampą šiek tiek paaštrinti. Labai gerai, kad I.Šimonytė ją šiek tiek nuramino“, – mano politologas.

K.Girnius pastebėjo, kad G.Nausėda siūlo tam tikrus mokestinius pakeitimus. VU TSPMI docentas galvoja, kad tam gali priešintis liberalai.

„Bus įdomu matyti, kaip konservatoriai reaguos, ar bus galima rasti kokį nors kompromisą“, – sakė jis.

R.Urbonaitės nuomone, mūsų konstitucinė sąranga užprogramuoja tam tikras kovas dėl politinės galios. Konstitucijoje yra įtvirtintas prezidento vaidmuo, bet de facto situacija jį gali keisti.

„Natūralu, priklausomai nuo to, kiek yra stipri valdančioji dauguma arba atskiros valdančiųjų partijų frakcijos, ta kova gali irgi kartais sustiprėti“, – sakė MRU dėstytoja.

Jai atrodo, kad susiformavus dabartinei valdančiajai daugumai, buvo galima laukti, jog kovos dėl galios vyks ir bus išnaudojami įvairiausi instrumentai. Tą esą ir pamatėme.

Komplikuotas santykis tarp valdančiųjų ir šalies vadovo, R.Urbonaitės akimis, buvo užprogramuotas nuo Vyriausybės formavimo, kuris užtruko ir, panašu, kėlė koalicijos nepasitenkinimą.

Ji svarstė, kad turbūt ne be reikalo kilo diskusijos ir dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje.

„Aš manau, kad tokių diskusijų buvo galima laukti, matant ir žinant, kas yra konservatoriai, suprantant, jog vis dėlto tų trinčių tarp konservatorių ir prezidento yra ir jas ne visada pavyksta paslėpti. Tai, man atrodo, kad čia natūraliai yra užprogramuoti tam tikri galios žaidimai.

Aišku, politikai mėgsta sakyti, kad čia viskas tik „vardan tos“, bet puikiai suprantame, kad yra ta dedamoji būtent to, kas kam kokias galias suteiks ar patikės. Tuo labiau kad kartais iš tikrųjų matome tokias neapibrėžtas arba kvestionuotinas situacijas“, – komentavo R.Urbonaitė.

Tačiau kovos dėl galios, trintis tarp valdančiųjų ir prezidento nėra blogai, pastebėjo politologė. Svarbu, kad visa tai nepradėtų kenkti valstybės interesams.

Esą būtų blogiau, jei šalies vadovas su viskuo sutiktų ir viskam pritartų.

Lygiai kaip blogai būtų, jei valdantieji lengvai pasiduotų prezidento diktatui.

Kaip sekasi V.Čmilytei-Nielsen?

Nepaisant įstatymais garantuojamo politinio svorio, pastarąsias Seimo kadencijas parlamento vadovai neturėdavo ypatingo autoriteto.

Dabartinė Seimo vadovybė K.Girniui vienaip ar kitaip nepalieka tvirtesnio įspūdžio.

Jo nuomone, V.Čmilytė-Nielsen yra protinga politikė.

Jis tik kritikavo Seimo darbo pradžios epizodą ir pirminį nenorą teikti A.Norkienės kandidatūros į parlamento vicepirmininkes.

„V.Čmilytė-Nielsen yra žmogus, kuris turi gerą temperamentą, stengiasi išlyginti visus nesutarimus. Bet man tikrai sunku įvertinti, dar yra truputį anksti. Kai bus kokia nors šiek tiek rimtesnė krizė ar paaštrės konfliktai, daugiau vienas kitą pradės daužyti, tada (pasimatys – red.past.) kaip ji tai suvaldys.

Ar sutaikys, ar perims tokią poziciją, kad mes turime daugumą, žmonės mus išrinko, mes esą esame atsakingi, tai darysim ką norim, ar, priešingai, bandys ieškoti konsensuso, tai susiklosčius aplinkybėms ir pamatysime. Bet kol kas viskas sukasi apie pandemiją ir viskas tvirtai ne Seimo, o Vyriausybės rankose“, – įsitikinęs VU TSPMI dėstytojas.

M.Jurkynas priminė, kad pagal Konstituciją ir diplomatinį protokolą Seimo pirmininkas valstybėje yra antras žmogus po prezidento. Trečiasis – premjeras.

VDU profesorius sakė, kad Seimo valdybos, administravimo, priežiūros darbai nėra tokie pastebimi, pakankamai rutininiai, skirti užtikrinti sklandžią parlamento veiklą.

Todėl visada atrodo, kad Seimo pirmininkai kažkur ten parlamente dirba, atstovauja, bet yra ne tokie ryškūs kaip vykdomosios valdžios atstovai.

„Aš nežinau, ar man etiška komentuoti, – dabartinė Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen buvo mano studentė. Aš nežinau, ar kaip asmenybę turėčiau komentuoti, bet kaip politikė ji ieško, sakyčiau, sutarimo, konsensuso, tam tikros politinės santarvės, kad Seimo darbas vyktų neblogai.

Aišku, buvo pradžioje tam tikrų politinių žingsnių nepadedant opozicijai turėti savo atstovus Audito komitete ar, tarkime, vieno iš pavaduotojų, kurį teikė „valstiečių“ frakcija, dėl ko R.Karbauskis išėjo. Bet aš tai siečiau ne su Seimo pirmininkės darbu, o apskritai su bendru valdančiųjų požiūriu. Sakyčiau, toks empatiškas V.Čmilytės-Nielsen veikimas atrodo pakankamai garbingas ir nuoširdus, emociškai tikrai subalansuotas“, – dėstė M.Jurkynas.

Prognozės naujam politiniam sezonui

Paklaustas apie tai, kas gali laukti naująjį politinį sezoną, prasidėsiantį su Seimo pavasario sesija kovo 10-ąją, M.Jurkynas minėjo, kad prognozuoti reikia labai atsargiai.

Jeigu koronaviruso pandemijos situacija gerės, mažės užsikrėtusių ir mirusių nuo šios infekcijos žmonių skaičius, apkrova sveikatos apsaugos sektoriui, ekonomikai, tada grįšime į normalesnį gyvenimą.

„Tada, natūralu, kad Vyriausybė žvelgia į savo programą ir sako, jog, štai, mes pažadėjome daryti tokias reformas, taip spręsti problemas, kitaip nei darė kita valdžia, ir ja remdamiesi teikiame įstatymų projektus. Seime priimame įstatymus ir vykdome politiką, valstybės valdymą“, – aiškino VDU profesorius.

Jeigu epidemiologinė situacija pablogės, užklups trečioji susirgimų COVID-19 banga, pasak M.Jurkyno, natūralu, kad pandeminiai klausimai vėl sugrįš į pirmąją politinės darbotvarkės pusę ir nustums tam tikrus įsipareigojimus, kurie įrašyti Vyriausybės programos priemonių plane.

K.Girnius minėjo, kad epidemiologinė situacija šalyje gerėja.

Jo manymu, visuomenė toliau kels klausimus politikams dėl karantino režimo laisvinimo, pavyzdžiui, tolesnio parduotuvių atidarymo, moksleivių grįžimo į mokyklas ir panašiai.

Taip pat svarbus klausimas, kaip bus panaudojami pandemijos padariniams numatyti europiniai pinigai.

R.Urbonaitė irgi sakė, kad sunku prognozuoti, kokios temos dominuos Seimo politinėje darbotvarkėje pavasarį, nes darbų programos dar nėra. Juolab ir situacija labai greitai keičiasi.

„Bet, man atrodo, bet kuriuo atveju bus prioritetas ir pačios pandemijos valdymas, ir jos pasekmių minimizavimas, žiūrėjimas į tai, ką galima padaryti. Natūralu, kad galbūt kitos partijos irgi prisimins savo įsipareigojimus rinkėjams. Galbūt gali atsirasti bandymų registruoti projektus ir bandyti juos įtraukti į darbotvarkę. (...)

Bet turbūt aš būčiau linkusi galvoti, kad vis dėlto daugiausia viskas suksis aplink socioekonominius klausimus, nes jie dabar tampa patys svarbiausi“, – pabrėžė MRU lektorė.