Septyni svarbiausi ekonominiai įvykiai per šimtą Seimo darbo dienų

Nors daugiau verslą ir ekonomiką liečiančių sprendimų per pirmąsias šimtą darbo dienų priėmė naujoji Vyriausybė, naujos kadencijos Seime šiais klausimais taip pat virė diskusijos. Tai buvo ne tik Seimo reakcija į kokius nors įvykius, tačiau ir nuskambėję komentarai, leidžiantys susidaryti bent preliminarų vaizdą apie būsimą parlamento darbotvarkę.

Naujame Seime, kaip įprastai, svarstyti su viešaisiais finansais susiję įstatymai, kontroliuoti vykdomosios valdžios sprendimai, o kartais parlamento salės tapo uždarų susitikimų vietomis, po kurių paskelbtos žinios drebino Lietuvos politinę padangę.

Tęsdami straipsnių apie pirmąsias šimtą naujojo Seimo darbo dienų ciklą, 15min kviečia susipažinti su septyniais svarbiausiais ekonominiais įvykiais.

1. Kitoks požiūris į COVID-19 krizės valdymą

Kadenciją pradedančiam Seimui vienas pagrindinių darbų visada būna patvirtinti kitų metų valstybės biudžetą.

Kad nereikėtų tvirtinti buvusios valdžios metinio iždo plano, iš politikų lūpų vis nuskamba idėjos perkelti Seimo rinkimus į pavasarį, tačiau į priekį taip ir nepasistūmėta.

Taigi kadenciją pradėjusiam centro dešiniųjų dominuojamam Seimui teko iš esmės tvirtinti Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pasiūlytą biudžetą.

Daugiausia dėmesio peržiūrint jo projektą naujoji premjerė Ingrida Šimonytė skyrė pinigams, skirtiems valdyti COVID-19 pandemijai.

Štai čia ir pamatėme nuėjusios ir atėjusios valdžios modus operandi skirtumus.

Naujoji Vyriausybė valstybės biudžete kovai su COVID-19 asignavimų eilutėse numatė maždaug milijardą eurų – prastovų subsidijoms, ligos bei nedarbingumo išmokoms, darbo paieškos ir savarankiškai dirbančiųjų išmokoms, paramai verslui, vakcinoms įsigyti bei kitiems dalykams.

Visa tai šiemet prognozuojamą viešųjų finansų deficitą padidino nuo 5 iki 7 procentų.

Taip nutiko dėl to, kad S.Skvernelio Vyriausybė lėšų minėtiems dalykams biudžete nebuvo paskyrusi, o vietoje to tik nusistatė įprastiems laikams nebūdingai didelį skolinimosi limitą.

Tas lėšas pasiskolinus, deficitas taip pat būtų išaugęs, tačiau tai neatsispindėtų Biudžeto įstatyme.

Toks būdas leidžia Vyriausybei greičiau reaguoti į lėšų poreikį negaištant laiko Seime tikslinant valstybės biudžetą, o geresni deficito rodikliai užtikrina Lietuvos galimybes pigiai skolintis, tvirtino ankstesnė valdžia.

Naujieji valdantieji aiškina, kad asignavimų numatymas su biudžetu didina Vyriausybės atskaitomybę Seimui ir visuomenei, o deficitas valdant krizę senuoju modeliu vis tiek būtų išaugęs metų eigoje.

Šie pokyčiai nulėmė, kad opozicija, įskaitant „valstiečius“, neparėmė 2021 metų biudžeto, tačiau valdančiųjų balsų jam priimti pakako.

2. Parama verslui

Užsitikrinusi lėšas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ėmėsi rengti paramos verslui paketus.

Pirmasis paketas startavo sausio 20 dieną, o institucijas jau užplūdo įmonių prašymai atriekti joms dalį 150 mln. eurų pyrago, skirto subsidijoms, ir 30 mln. eurų paskoloms.

Pagal šia priemonę parama dalijama įmonėms, kurių apyvarta per pandemiją krito 30 proc. ar daugiau.

Pastarosiomis dienomis pamažu tvirtinamas ir antrasis 150 mln. eurų paramos paketas.

Jame numatytos papildomos subsidijos savarankiškai dirbantiesiems, kompensacijos už darbuotojų testavimą ir parama ypač nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, kurių apyvarta susitraukė daugiau nei 60 proc.

Opozicija sako, kad parama verslui dalijama pernelyg lėtai, nors ją skirstant remiamasi ankstesnės Vyriausybės išbandytais mechanizmais.

Tačiau valdžia tvirtina, kad pinigų skyrimas užtrunka, nes valdžios institucijos, siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui, turi atidžiai tikrinti paraiškas.

3. Prekyba Astravo elektra

Vasario pradžioje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete energetikos ministras Dainius Kreivys pareiškė turintis tikslius duomenis, kad Lietuva vartoja Astravo atominėje elektrinėje Baltarusijoje pagamintą elektrą, o per paskutines 10 sausio dienų už ją netiesiogiai sumokėjo 4 mln. eurų.

Pasak jo, tai vyksta pagal jau seniai aptarinėjamą schemą, kai Latvija teoriškai perka energiją iš Rusijos, tačiau realiai įsigyja tiek rusišką, tiek baltarusišką elektrą.

„Jeigu šitą sumą paskaičiuosime metams, tai per metus 120 mln. eurų bus sumokėta Astravo tolimesnei statybai“, – sakė ministras.

D.Kreivio pareiškimas žymi naują etapą Lietuvos pastangose stabdyti Astravo elektros importą. Tuo siekiama kaip įmanoma apsunkti šios elektrinės eksploataciją.

Konservatoriai dar prieš ateidami į valdžią teigė, kad šio boikoto dabar įgyvendinti nepavyksta dėl, anot jų, ydingo pernykščio Baltijos šalių energetikos ministrų susitarimo, apibrėžiančio prekybą elektra su trečiosiomis šalimis.

Specialistai ir politikai Lietuvoje dabar ruošia derybines pozicijas dėl šios metodikos pakeitimo nauja.

4. Aistros dėl rezoliucijos

Seimo rezoliucijos, skirtingai nei įstatymai ar nutarimai, nėra įpareigojantys teisės aktai – jie skirti parlamento pozicijai aktualiais klausimais pareikšti. Nepaisant to, kartais netgi jos sukelia politinių aistrų.

Taip atsitiko Seime svarstant opozicijos pasiūlytą rezoliuciją dėl smulkaus verslo diskriminacijos.

Tokį dokumentą pasiūlyta priimti reaguojant į Vyriausybės sprendimus griežtinant karantiną, kai buvo uždrausta prekyba ne maisto produktų parduotuvėse.

Natūralu, kad tokio pobūdžio rezoliucijai priešinosi Vyriausybę remiantys valdantieji. Visgi opozicijai pavykus surinkti balsų, kad rezoliucijai tobulinti būtų sudaryta redakcinė komisija, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas paskelbė pakartotinį balsavimą.

Dėl tokio sprendimo įtūžusi opozicija paliko Seimo posėdžių salę, o į ją sugrįžo po pusvalandžio, kai valdantieji atsiprašė.

Atgailauti teko ir premjerei Ingridai Šimonytei.

„Tikrai nuoširdžiai apgailestauju, kad taip atsitiko, atsiprašau už visą šitą nesmagumą“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Neturėsime visą laiką tos pačios nuomonės, nesutarsime daugeliu klausimu, bus kažkokių procedūrinių veiksmų, tai natūralu. Manau, kad šiuo atveju nereikėjo ateiti iki šios stadijos, man labai gaila, kad taip atsitiko“, – pridūrė ji.

Redakcinėje komisijoje valdantiesiems ir opozicijai suderinus rezoliucijos tekstą, ji buvo priimta sausio pradžioje.

Dokumente konstatuota, kad sprendimai dėl pandemijos valdymo apsunkina smulkiųjų verslininkų veiklą, o Vyriausybė paraginta ieškoti saugių būdų jiems grįžti į darbą.

5. Mokesčius atidėjusios įmonės

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto diskusijos nulėmė, kad galime susipažinti su įmonėmis, per COVID-19 pandemiją pasinaudojusiomis galimybe atidėti mokesčius valstybei.

Komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas stebėjosi, kad tarp daugiausia mokesčių atidėjusių įmonių atsiduria ne viena, patenkanti tarp sėkmingiausių šalies bendrovių, ir teiravosi, kodėl nėra viešinamas jų sąrašas.

„Nesakau, kad šios įmonės neturi sulaukti valstybės pagalbos, anaiptol. Tačiau ar nėra jokio piktnaudžiavimo taikant pagalbą?“ – sakė parlamentaras.

Kai vyko šie svarstymai, mokesčių atidėjimo galimybe, skirta padėti nuo koronaviruso nukentėjusiems verslams, Lietuvoje buvo pasinaudojusios 22,3 tūkst. įmonių, iš viso atidėjusios 740,7 mln. eurų mokesčių.

Net trečdalį šios sumos sudarė šimto didžiųjų mokesčių mokėtojų – daugiausia prekybininkų – skola.

Po dviejų savaičių Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbė įmonių, besinaudojančių mokestine pagalba ir turinčių didesnę kaip 100 tūkst. eurų mokestinę nepriemoką, sąrašą.

Paaiškėjo, kad daugiausia mokesčių atidėjo prekybos įmonės „Bennet distributors“, „Autobrava“ ir „Lytagra“, o sąraše atsirado ir labiau žinomos bendrovės, kaip „Vakarų medienos grupė“, „Apranga“, „Depo“ ar „Ermitažas“.

Be to, prieš VMI paviešinant sąrašą, trys stambios įmonės susimokėjo atidėtus mokesčius.

6. Abejonės dėl „Ignitis grupės“ vadovų premijavimo

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto dėmesio taip pat sulaukė sprendimas valstybės valdomos „Ignitis grupės“ valdybos narius ir pagrindinių antrinių įmonių vadovus premijuoti įmonės akcijomis už sėkmingus veiklos rezultatus.

Komiteto posėdžiuose dalyvavę Seimo nariai stebėjosi, kad toks svarbus valstybės valdomos įmonės sprendimas buvo priimtas tarpuvaldžiu, nepateikiant išsamios informacijos, kokių tikslų turi pasiekti vadovai.

Jiems taip pat kilo klausimų, kaip toks sprendimas atsilieps vartotojams, jei įmonė, gaunanti didžiąją pelno dalį iš monopolinės veiklos, sieks didesnio pelno.

Nepasitenkinimas su „Ignitis grupės“ vadovais sudarytomis akcijų opcionų sutartimis vienijo ir valdančiuosius, ir opoziciją.

„Turime monopolinį valstybės kontroliuojamą verslą, kuris pelną uždirba iš vartotojų. Didinti pelną galimai užkraunant naštą vartotojams ir už tai premijuoti vadovus – gali kilti pagrįstų abejonių, ar toks sprendimas yra tikslingas“, – teigė M.Majauskas.

O socialdemokratas Gintautas Paluckas komitetus paragino kreiptis į Finansų ministeriją, kad „Ignitis grupės“ premijavimo tvarka akcijomis būtų atšaukta.

„Kaip kriterijai nustatomi – susėda draugų būrys, kriterijus surašo, dėl kurių stengtis nereikia, nes monopolinė įmonė, ir viskas. Žiūrint į „Igničio“ veiklą, susidaro įspūdis, kad ne valstybės interesai svarbiausi, o tam tikrų asmenų“, – sakė kitas opozicionierius, „valstietis“ Valius Ąžuolas.

Po šių diskusijų su klausimais komitetas kreipėsi į finansų ir energetikos ministrus.

Teirautasi, kaip bus užtikrinama teisinga motyvacinė sistema monopolijos sąlygomis veikiančių valstybės valdomų įmonių vadovams, atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis jų pajamų gaunama iš valstybės reguliuojamos veiklos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažadėjo, kad sprendimą motyvuoti „Ignitis grupės“ vadovus akcijomis vertins būsima bendrovės stebėtojų taryba.

7. Paskolų moratoriumas

Po sausį vykusių diskusijų Seimo Biudžeto ir finansų komitete bankai atnaujino paskolų moratoriumą verslui ir gyventojams.

Bankų klientai, dėl koronaviruso pandemijos patiriantys finansinių sunkumų, nekeisdami sutarties ir palūkanų, gali paskolos arba lizingo įmokas sumokėti vėliau.

Dėl to bus galima kreiptis nuo sausio 25 iki kovo 31 dienos.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos, nors prašymų atidėti įmokas tebėra sulaukiama nedaug, finansų sektorius atsiliepė į nuogąstavimus dėl ateities neapibrėžtumo ir solidarizuojasi su visuomene bei valstybe.

Pernai bankų moratoriumas inicijuotas balandį ir galiojo iki rugsėjo pabaigos. Juo pasinaudojo iš viso apie 10 tūkst. gyventojų bei įmonių, o atidėtų įsipareigojimų vertė siekė 1,5 mlrd. eurų.

Atnaujinus moratoriumą, bankus pasiekė vos keliasdešimt prašymų atidėti paskolų įmokas.