Žydiškasis Vilnius: savo epochą praaugęs Gaonas Elijahu ir Didžioji sinagoga

Lygiai prieš 300 metų mažame Litės miestelyje, gyvavusiame dabartinės Baltarusijos pietvakariuose, Talmudo žinovo šeimoje gimė sūnus – Elijahu ben Solomon Zalmanas, vėliau visame pasaulyje išgarsėjęs Vilniaus Gaono, o kalbant paprastai – Vilniaus Išminčiaus vardu.

Pasakojama, kad berniuko talentas mokytis išryškėjo dar vaikystėje. Gabų vaiką pastebėjęs Bresto rabinas šeimą paragino jį išleisti mokytis į Kėdainius. Padedamas anuomet žymaus rabino Mozės Margalioto būsimasis Gaonas gilinosi į religijos studijas. Šiame mieste jis taip pat sutiko savo būsimą žmoną – pirklio dukterį Chaną. Susituokę jaunuoliai po kurio persikraustė į Vilnių.

Vilniaus Gaono paveikslas

Kalbama, kad 1740-aisiais dvidešimtmetis Gaonas Elijahu ryžosi gyvenimo kelionei į išsvajotąją Palestiną, tačiau dėl nežinomų priežasčių savo tikslo nepasiekė, o po kelerių metų sugrįžo į Vilnių. Čia, dabartinėje Žydų gatvėje, Didžiosios Vilniaus sinagogos pašonėje stovėjo pastatas, kuriame Išminčius gyveno ir kruopščiai dirbo. Deja, iki mūsų dienų nei namas, nei parduotuvėlė, kurioje dirbo Chana, neišliko. Praeiviams apie šioje vietoje gyvenusį ypatingą žmogų primena paminklas.

Paminklas Vilniaus Gaonui

Skaitant įvairius šaltinius susidaro įspūdis, kad Vilniaus Gaonas – viena labiausiai legendomis apipintų Lietuvos istorijos asmenybių. O ką išties žinome? Kodėl jis toks svarbus?

Vilniaus Gaoną žino kiekvienas išsilavinęs žmogus

„Tai žmogus, peraugęs savo epochą keliais šimtmečiais“, – atkreipė dėmesį Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky.

Anot pašnekovės, kalbant apie Vilniaus Gaoną svarbu suprasti, kad jis buvo ne šiaip filosofas ar mokslininkas, o pirmiausiai – labai giliai tikintis žmogus. Lietuvoje, kaip pastebėjo ji, Gaono Elijahu vardas nėra plačiai žinomas, daug labiau jis vertinamas pasauliniame kontekste.

„Galbūt tai yra nenuostabu, nes mums, žydams, jis yra labai svarbus ir brangus, nes mes apie tai žinome“, – svarstė ji.

F.Kukliansky žodžiais tariant, kalbėti apie Gaono reikšmę yra tas pats, kaip paklausti, kuo svarbus buvo Albertas Einsteinas bei jo reliatyvumo teorija arba svarstyti Sigmundo Freudo psichoanalizę. Kitaip tariant, tai elementarūs dalykai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus.

„Reikia bent jau mokėti kalbas, bent jau sugebėti perskaityti Talmudą ir jo komentarus“, – teigė pašnekovė ir pridūrė, kad norint suprasti, kodėl Vilniaus Gaonas toks svarbus, neužtenka pasakyti, kad jis miegojo vos kelias valandas per parą, kojas laikė šaltame vandenyje ir buvo asketas, atsisakęs tapti rabinu ir oficialių pareigų.

Faina Kukliansky

F.Kukliansky pabrėžė, kad kalbėti apie Gaono Elijahu reikšmę gali tik tas, kuris supranta Torą, išmano judaizmą. Remiantis negausia istorine informacija žinoma, kad visas jam priskiriamas knygas jau po mirties užrašė sūnūs ir mokiniai, o Gaono idėjos imtos studijuoti maždaug po 50 metų, įkūrus Voložino ješivą.

„Gaono kodas“ – knyga, skatinanti domėtis istorija

Prie žydų istorijos garsinimo Lietuvoje neabejotinai prisidėjo debiutinį romaną apie Vilniaus Gaoną parašęs žurnalistas, komunikacijos specialistas Rytis Sabas. „Gaono kodo“ autorius 15min paklaustas, kaip kilo knygos idėja paaiškino, kad norėjo pasauliui parodyti, kokia ypatinga ir graži yra Lietuva. Anot jo, žydų istorijos tema užsieniečiams būtų gerokai patrauklesnė negu už šalies ribų menkai žinomų istorinių veikėjų aprašymas.

„Gaonas, ko gero, yra antras garsiausias žydas po Jėzaus Kristaus“, – juokavo rašytojas ir pridūrė, kad planas apie Lietuvą pasakoti užsieniečiams pasikeitė supratus, kad su žydų istorija visų pirma reikia supažindinti lietuvius, nes yra tiek įdomių pasakojimų, kurių daugelis nėra girdėję. Vienas iš jų, tai pasaulyje gerai žinoma legenda apie tragišką judaizmą priėmusio grafo Valentino Potockio likimą.

Rytis Sabas

Pašnekovo teigimu, nors kartais kalbama apie tai, kad žydų istorija lietuvių nedomina, knygos „Gaono kodas“ populiarumas rodo ką kitą. Pasakodamas apie knygos tikslą autorius paaiškino, kad paprastu, „popsiniu“ romanu siekė skaitytojus sudominta istorija bendruomenės, kuri šalia gyveno ištisus šimtmečius. Panašu, kad jam puikiai pavyko – „Gaono kodas“ atsidūrė tarp perkamiausių knygų.

„Žydai yra Lietuvos istorijos dalis bet kokiu atveju – ar tai žmones domina, ar ne“, – pabrėžė R.Sabas.

Didžiojoje sinagogoje – įspūdingi archeologiniai radiniai

Stabtelėkime prie vieno iš žymiausių Šiaurės Jeruzale vadinto Vilniaus pastatų – Didžiosios sinagogos. Stabtelėti, deja, teks tik mintimis, nes puošnumu garsėjusi šventovė iki mūsų dienų neišliko. Antrojo pasaulinio karo metais pastatas apgriautas, o vėliau, sovietų valdžios sprendimu, visai sunaikintas. Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje šiandien stūkso sovietinės mokyklos pastatai.

Vilniaus Didžiosios sinagogos, nukentėjusios per antrąjį pasaulinį karą, interjeras. 1945 m.

2011 metais Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje pradėti archeologiniai tyrimai, prie kurių prisijungė ir mokslininkai iš JAV bei Izraelio. Kaip 15min paaiškino kelerius metus iš eilės šioje vietoje dirbantis archeologas Justinas Račas, šiemet, deja, dėl COVID-19 pandemijos kasinėjimai nebus vykdomi.

Anot pašnekovo, pernai archeologai sėkmingai atidengė sinagogos pastato kampus bei bima vadinamą centrinę dalį. „Tai buvo vienas įspūdingiausių metų radinių“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad bimos vietoje aptikta iki tol niekur neaprašyta memorialinė plokštė.

Archeologai atrado du Vilniaus Didžiosios sinagogos kolonų pagrindus

Pasak archeologo, žinoma, kad šioje vietoje jau XVI amžiuje stovėjo medinė sinagoga, kuri kelis kartus degė. Tautinė neapykanta, kad ir koks būtų tolerantiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvaizdis, vis pasklisdavo Vilniuje.

„Sinagoga ypatinga tuo, kad Vladislovo Vazos privilegijoje buvo nurodyta, kad ji negali būti aukštesnė už aplinkinius religinius pastatus“, – kalbėjo mokslininkas ir paaiškino, kad norėdama apeiti šį draudimą žydų bendruomenė Didžiąją sinagogą įžemino. Tą patvirtino ir archeologinių tyrimų metu rastas senasis grindinys. Tai reiškia, kad šventovė iš išorės atrodė žemesnė, negu buvo iš tiesų.

Vilniaus didžioji sinagoga, 1914-1918 m. nuotrauka

Pašnekovas paaiškino, kad vykdant kasinėjimus labai svarbu viską kuo smulkiau dokumentuoti, analizuoti istorinius šaltinius. Beje, įdomu tai, kad juose pateikiama informacija kartais būdavo „pagražinama“, o archeologiniai tyrimai padeda pamatyti tikrąjį vaizdą.  

J.Račo teigimu, Vilniaus Didžioji sinagoga – svarbus, visuomenę dominantis objektas. Vienas iš to pavyzdžių – archeologiniais tyrimais susidomėję pavieniai smalsuoliai ar vis užsukantys ekskursijų, kurių šioje gatvelėje netrūksta, dalyviai.

Pasakodamas apie Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrimus mokslininkas atkreipė dėmesį, kad tai buvo ne vienas pastatas, o visas kompleksas, kurį sudarė biblioteka, kiemas, pirtys. Šiandien, anot J.Račo, ši senamiesčio dalis neatpažįstamai pasikeitusi. Iki Antrojo pasaulinio karo ji buvo tankiai užstatyta, gausiai apgyvendinta, išsiskyrė siauromis gatvelėmis.