Šį kol kas vienintelį tokio masto restoranų reitingavimą Lietuvoje inicijuoja „Švyturys“ – prekės ženklas, kuris vis labiau gilinasi į maisto ir gėrimų derinimo kultūrą ir nebijo eksperimentuoti.
Į „30 geriausių restoranų“ projektą panašūs vertinimai vyksta ir pasauliniu mastu, o kai kurios šalys turi savo restoranų reitingus. Lietuva – nebe išimtis. Ta proga buvo suburta Gero maisto akademija, kurioje dabar yra per 100 maisto industrijos profesionalų.
Pasitelkdami savo patirtį ir profesionalumą, akademijos nariai įvertino Lietuvos restoranų maistą ir jo patiekimą, taip pat atsižvelgė į aptarnavimo kokybę, gėrimų kortą ir aplinką.
- Šefas Justinas Misius
- Vadovas Sigitas Žemaitis
- Virtuvės tipas metų laikų įkvėpta vietinė virtuvė
- Darbo laikas III-VI 18:00-23:00
- Adresas Užupio g. 22, Vilnius
- Atidarymo metai 2014 m.
Metų laikų įkvėptos vietinės virtuvės restoranas „Sweet Root“ tarp geriausių šalies restoranų patenka antrus metus iš eilės ir abu kartus stabiliai laikosi geriausiųjų dešimtuke.
Restorano įkūrėjai Sigitas ir Vilius Žemaičiai su Agne Marcinauskaite priėmė iššūkį kurti patiekalus tik iš vietinių produktų, todėl šis restoranas Lietuvoje yra vienas labiausiai priklausomų nuo vietinės gamtos ir situacijos už lango.
STIPRIAUSIA PUSĖ. Restorano šeimininkai vertina atvirą virtuvę ir seka gamtos ritmu. To pasekoje jie atiduoda didelę pagarbą vietiniams produktams. Be to, Sigitas su Agne (arba bent jau vienas iš jų) nuolat būna restorane ir patys aptarnauja susirinkusius svečius.
IDĖJA. Nors nauji vėjai gastronomijoje Sigitui, Viliui ir Agnei yra įdomūs, tačiau kurdami restorano koncepciją jie pirmiausia stengėsi sugrįžti prie šaknų. „Grįžimas prie šaknų“ šiuo atveju jokiu būdu nereiškia tradicinės lietuviškos virtuvės. Čia maistas yra patiekiamas moderniai, o tikrumą lemia produktai, lietuviškos tradicijos ir noras sugrąžinti emociją patiekalams bei vakarienės metui.
Taip po daugybės ilgų apmąstymų gimė restoranas, o su juo ir pavadinimas. Tiesa, kartais Sigito paklausia, kodėl visas dėmesys yra skiriamas lietuviškiems produktams ir jų galimybėms, o restoranas pavadintas anglų kalba. Tokiu atveju jis primena šios vietos atvirumo idėją ir kad būtent per atvirumą galima pasauliui parodyti tikrąjį savo šalies identitetą. Tad kokia kalba užvadintas restoranas neturi didelės reikšmės. Daug svarbiau yra tai, kokia žinutė keliauja ant stalo ir kad ją gali suprasti kiekvienas.
Beje, kolektyvas čia irgi yra atviras pasauliui. Į „Sweet Root“ nuolat atvyksta stažuotojai iš užsienio. Vasaros metu čia dirba du australai ir vienas portugalas, kuris jau yra nuolatinis restorano darbuotojas. Anksčiau čia stažavosi jauni virtuvės meistrai iš Turkijos, Ispanijos, Italijos. Taigi vidinė kalba restorane ir ženklinimas virtuvėje jau yra dažniausiai tik anglų kalba.
IŠŠŪKIS. Iki atidarant restoraną šeimininkams ilgiausiai užtruko surasti patikimus vietinius ūkininkus. Kaip pats Sigitas sako, kartais surasti tikrą vietinį produktą yra sudėtingiau nei gauti platų asortimentą iš kitų pasaulio šalių. Tuo pačiu, tenka įdėti papildomų pastangų ne tik vietinio produkto atradimui, bet ir jo pristatymui į restoraną. Vis dėlto dabar ūkių sąrašas, su kuriais dirba „Sweet Root“, yra gerokai išaugęs.
INGREDIENTAI. Sukurti idėją ir ją puoselėti, nenukirsti, jei nepavyksta, yra iššūkis ir jis šiame restorane yra priimtas (angl. challenge accepted). Savininkas Sigitas ir šefas Justinas su savo komanda siekia grąžinti emociją į lėkštę su maistu. „Sweet Root“ kūrėjai nuolat edukuoja klientus ir pasakoja apie vietinius ingredientus, iš kur jie atkeliauja, kaip auga, kada yra geriausios kokybės. Jie patys visuomet išnaudoja gamtos teikiamas gėrybes vos tik jie yra geriausios kokybės, o praėjus jų sezonui ieško kitų aukštumose esančių produktų. Šioje vietoje tik duona ir kaimu kvepiantis sviestas nekinta.
Pavyzdžiui, vasaros pradžios meniu buvo kuriamas iš ūkių išsidėsčiusių per visą Lietuvą: nuo Širvintų rajone esančio „Sweet Root“ daržo teikiamų gėrybių iki Zarasų raj. pagaunamo erškėto (žuvies auginimo ūkis „Vasaknos“), Biržų raj. gyvenančio ūkininko Romualdo Misevičiaus grikių, Rokiškio raj. esančio „Ilzenbergo“ natūralios žemdirbystės ūkio gaminamų pieno produktų, jaučio žandų iš „Sartų lankų jautienos“ ir t.t.
Žinoma, druska, kava ir vynas čia yra atvežtiniai. Tačiau nors, pavyzdžiui, kavos pupelės keliauja iš Pietų Amerikos, kavą jie perka iš vietinių skrudintojų („Taste Map“ ir „Crooked Nose & Coffee Stories“). Taigi „Sweet Root“ palaiko ne tik vietinį augintoją, bet ir gamintoją.
DARŽAS. Sigitas ir Agnė labai daug dėmesio skiria laukinėje gamtoje randamoms gėrybėms. Daugiausiai pritaikomų augalų ieško Kernavės pusėje žaliuojančiuose miškuose ir pievose, taip pat arčiau Širvintų.
Taip pat atidarę „Sweet Root“ jiedu pradėjo ir dar vieną projektą – savo daržą. Dabar jame auga gausybė žolelių (nuo šalavijų, juozažolių, mairūnų, raudonėlių iki gelsvių, melisų, peletrūnų ir pan.). Taip pat šeimininkai augina daržoves bei uogas. Visa tai jie naudoja savo restorane sezono metu, tačiau tuo pačiu kaupia ingredientų atsargas ir žiemai.
CREDO. Svarbu, kad patiekalas būtų aiškus, suprantamas, patogus valgyti, o skonis – natūralus, atpažįstamas, bet kartu ir stebinantis. Ir žinoma, svarbu, kad lėkštėje kiekvienas rastų emocijas bei prisiminimus.
DEGUSTACINĖ VAKARIENĖ. „Sweet Root“ degustacinę vakarienę sudaro 7 patiekalai, pasitikimo taurė, švelniai gazuotas ar stalo vanduo, plikoma arba šaltai ruošta kava, arbata ir keletas vieno kąsnio istorijų. Kaina – 65 EUR asmeniui. Vakarienė trunka apie 2.5-3 valandas.
Ši vieta idealiai tinka perfekcionistinio minimalizmo mėgėjams, kurie nori pažinti netradicinę vietinę virtuvę.
Jos metu atsiskleidžia visa mūsų šalies spalvų paletė. Taigi tokia vakarienė taip pat yra puiki idėja, jei svečius iš užsienio norisi supažindinti su lietuviška modernia virtuve. Taip pat prie tokios vakarienės tiks ir romantiškas pasimatymas, ir šeimos šventė, ir draugų vakaras.
NAUJIENA NR.1. Viena šių metų „Sweet Root“ naujienų – bendruomeniški antradieniai, kuriuos restoranas pasiliko laisvus, t.y. nuo šių metų ši vieta dirba nuo tik trečiadienio iki šeštadienio. Kitomis dienomis restorano šeimininkai skiria laiko kitiems projektams, o vienas antradienis per mėnesį yra dedikuotas atviriems susitikimams ir diskusijoms restorane.
„Tuesday Get Together“ idėja prasidėjo 2017 m. kovo mėnesį. Vasarą yra daroma pauzė, tačiau ši iniciatyva tęsis jau nuo paskutinio rugpjūčio antradienio. Susitikimų esmė – diskutuoti vis kita aktualia gastronomine tema. Tam „Sweet Root“ pasikviečia gastronomiijos profesionalus ir su tuo susijusius asmenis. Kaskart jie inicijuoja vis kitą temą, siekdami suburti atvirą ir nuolat tobulėjančią su restoranų verslu susijusių žmonių bendruomenę. Diskusijos vyksta atvira forma, be jokių mokesčių. Pastarųjų temos sukosi apie augalinį maistą, tvarų restoraną, kas tai yra ir pan.
NAUJIENA NR.2. Kita restorano šeimininkų idėja, kuri dienos šviesą turėti pasiekti šią vasarą, arčiau Žolinių. Tai yra knyga pavadinimu „Proud of Lithuania. A fairytale by Sweet Root“. Šiame leidinyje kūrėjai kalba apie tai, ką dažniausiai pasakoja savo restorano svečiams vakarienių metu, tik knygoje tai bus pateikta plačiau. Jos tikslas – grąžinti pagarbą Lietuvai per stalą. Knyga yra leidžiama dviem kalbom ir bus labai vizuali.
VYNO KORTA. Pasklaidžius restorano meniu iškart į akis krenta tai, kad prie kiekvieno iš 7 degustacinio meniu patiekalų yra priderintas skirtingas vynas. Šiuo klausimu „Sweet Root“ komandai padeda „Vyno klubas“. Ten dirbantis Andrius puikiai žino ir pažįsta šio restorano koncepciją ir virtuvę, taigi gavęs naujojo meniu aprašymą jis parenka porą vynų, kuriuos vėliau su restorano komanda degustuoja kartu su patiekalais ir išsirenka idealiausius derinius. Norint meniu ragauti su priderintais vynais prie vakarienės kainos prisideda papildomi 40 Eur. Tačiau lygiai taip pat galima užsisakyti kitokį vyną taurėmis ar buteliais iš specialios vyno kortos.
INTERJERAS. Restorano interjero autorė yra restorano vienos iš įkūrėjų – Agnės – sesuo Jurgita Marcinauskaitė („2XJ“ architektūros studija). Ji sukūrė švarų, pastelinį ir neperkrautą interjerą, kuris neatitraukia dėmesio nuo lėkštės. Būtent pastaroji čia yra vietos akcentas su visomis savo spalvomis ir emocijomis.
ĮDOMU. Nuo pat restorano įkūrimo, restorano meniu nepasikartojo nei vienas patiekalas, nors pilnai degustacinis meniu pasikeičia apie 6 kartus per metus. Kita įdomi detalė, nors ir smulkmena – šiemet Sigitas pardavė espresso kavos aparatą, nes suprato, kad jis neatitinka restorano ideologijos ir yra per greitas. Taigi kava čia dabar yra ruošiama rankiniu būdu su daug ilgesniu ritualu.