Lietuvį pamilusi tailandietė Kaune įkūrė „Thai House“: vieta, kur atgimsta močiutės receptai

Tailandietė Tadsanee Eamchom ir kaunietis Giedrius Vasiliauskas susipažino pažinčių svetainėje. Jis nuvyko pas ją į Tailandą, ji atvyko pas jį. Prabėgus pusmečiui, pora susituokė, o po dvejų metų Petrašiūnuose įkūrė šeimos restoranėlį „Thai House“, kuriame, bene vieninteliame Kaune, galima paskanauti tikro tailandietiško maisto. Patiekalus Tadsanee gamina vadovaudamasi močiutės receptūromis.
Tadsanee Eamchom
Tadsanee Eamchom / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Tai ne verslas, tai – hobis“, – sėdant prie stalelio, pabrėžia Vaišvydavoje gyvenantis 29-erių metų Giedrius Vasiliauskas.

Kurdami restoranėlį su žmona, rodos, jie nesivadovavo įprastomis sėkmingai veikiančios maitinimo vietos įsteigimo taisyklėmis: neieškojo patalpų miesto centre, neinvestavo tūkstančių į reklamą, netgi nesvajojo apie lūkesčių burbulų išpūstą didžiulį pelną. Pora tiesiog mėgaujasi tuo, ką daro. Mėgaujasi jausmu, kad Tadsanee gali pasiūlyti kauniečiams tikro, gardinto natūraliais egzotiškais prieskoniais tailandietiško maisto. Gal tik ne tokio aštraus, prie kokio pratę tolimojo Tailando krašto gyventojai. Aštrūs pipiriukai, paprašius, pateikiami šalia – klientas gali pats nuspręsti, kokį aštrumo iššūkį nori sau mesti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tadsanee Eamchom ir Giedrius Vasiliauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tadsanee Eamchom ir Giedrius Vasiliauskas

Tailandą pamilo iš filmų

Kol Tadsanee vykdo klientų užsakymus, Giedrius papasakoja apie užgimusią meilę Tailandui.

„Apie Tailandą svajojau seniai – gal nuo 16 metų. Ta svajonė kilo bežiūrint filmus, tokius kaip „Paplūdimys“. Žavėjo gamta, klimatas. Būdamas gal 24-erių metų nuvykau į Tailandą, – patiko. Žmonės visi šypsosi. Tuomet ir kilo mintis: gal žmonos čia paieškoti reikia“, – šyptelėjo Giedrius.

Tailandietiškos virtuvės patiekale turi atsispindėti visi skoniai: sūrus, saldus, aštrus ir rūgštus.

Įspūdį jam paliko ir tailandietiškas maistas – ragavo viską, ką galėjo. Tailandiečiai valgo daug: mažomis porcijomis, bet ištisą dieną. Ir ypač mėgsta sočiai užkąsti pusryčių metu.

Paprašytas apibūdinti Tailando virtuvę, jis paaiškino, kad viename patiekale turi atsispindėti visi skoniai: sūrus, saldus, aštrus ir rūgštus. Kaune jis nieko panašaus neatrado. Netgi ir tose vietose, kurios siūlo klientams bent keletą tailandietiškų patiekalų. Vieni prisitaiko prie lietuviškų skonio receptūrų, kiti naudoja ne autentiškus kokybiškus prieskonius.

„Mano nuomonę patvirtino ir žmona. O ji žino, ką valgo tailandiečiai“, – nusijuokė pašnekovas, pabrėžęs, kad jie prieskonius, gink Dieve, – ne jų mišinius, perka Belgijoje ar pačiame Tailande.

Trumpam šalia ant kėdės klesteli ir Tadsanee. Anot jos, nė vienas tailandietiškas patiekalas neįsivaizduojamas be citrinžolės.

Labiausiai pasiilgsta šviežių vaisių

Lietuvoje Tadsanee jau praleido dvejus metus. Žada pasikviesti kartu dirbti ir savo pusbrolį. Ko mergina labiausiai pasiilgsta, būdama toli nuo gimtinės?

„Šviežių vaisių: papajos, mango, kokoso. Netgi vienam žymiam tailandietiškam desertui (beveik visi gaminami su kokosų pienu) – mango sticky rice, kurį noriu pasiūlyti klientams, – reikia šviežio mango. Šiuo metu desertų meniu nėra, yra tik tailandietiška arbata – raudonos ir juodos arbatų miksas“, – teigė Tadsanee.

Giedrius žmoną papildė: trūksta Lietuvoje, savaime suprantama, ir krabų mėsos, kurią tailandiečiai dievina. Valgo jie krabus kone žalius. Valgo ir įvairiausius keptus vabzdžius.

„Tikrai ne iš vargo juos valgo. Nepigūs tie vabalai Tailande. Ar nemąstėm pasiūlyti paragauti vabalų „Thai House“ klientams? Lietuviai nesuprastų. O ir transportavimas, manau, būtų sudėtingas. Veterinarija „prisikabintų“, – svarstė Giedrius.

Donato Pociaus nuotr./Tailandiečių maisto retorane
Donato Pociaus nuotr./Tailandiečių maisto retorane

Tadsanee drįso paragauti ir tradicinių lietuviškų patiekalų. Mergina nevartoja pieno produktų, tad cepelinus skanavo be įprasto grietinės padažo. Patiko ir žemaičių blynai. O koks fusion virtuvės patiekalas galėtų gimti sumaišius tailandietišką patiekalą su lietuvišku?

„Gal kokie mini cepelinai su tailandietišku padažu“, – sukrizeno Tadsanee.

Lietuvoje kurtis paprasčiau

Paklausti, kodėl vis dėlto nusprendė kurtis ir restoraną kurti ne Tailande, o Lietuvoje, Giedrius ir Tadsanee patikino, kad čia viskas paprasčiau. Tailande tailandietiškų maitinimo įstaigų juk begalės, o ir uždirbama mažiau. Ten gaji ir korupcija. Nuolat kas iš užsieniečio savininko reikalautų pinigų. Negana to, Giedrius Kaune turi darbą.

„Ar lietuviškų patiekalų restoranas būtų populiarus Tailande? Nežinau. Yra rusiškų vietų. Nelabai ten kas ir tą Lietuvą žino. Tolimas kraštas atrodo. Kol neatvyko į Lietuvą, Tadsanee buvo susidariusi visai kitokį įspūdį – kad čia visi žmonės yra turtingi, miestai didžiuliai, gatvės švarios, tvarkingos. Ir atsivežiau į Garliavą...“ – nusijuokė Giedrius.

Tadsanee patinka, kad Kaune gyvena nedaug žmonių. Pati ji kilusi iš nedidelio miestelio Sa Keu (orig. Sa Kaeo). Sužavėjo ją ir Lietuvos žaluma, miškai.

„Maniau, kaip Londone, visur Europoje vien tik didžiuliai miestai ir pastatai. Apsiniaukę. Atvykau, o čia, Lietuvoje, – didžiuliai miškai. Kaip Tailande. Tiesa, žiemą buvo sunkoka ištverti. Kai daug sniego, kurį mačiau pirmą kartą, smagu. Išbandžiau net slidinėjimą. Bet kai lyja ištisai... Taip buvo pirmą žiemą. Ir tas šaltukas taip veido odą stingdo. Keista“, – nusijuokė ji.

Pardavinės tailandietiškus produktus

Įsibėgėjus pokalbiui, Giedrius prisipažįsta niekuomet nesisukęs virtuvėje, nebuvęs gurmanu, tad ir apie nuosavą restoraną nesvajojęs.

„Aš galiu tik indus išplauti, – nusijuokė jis. – Kai žmona atsirado, viskas, nieko nebegaminu.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tailandiečių maisto retorane
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tailandiečių maisto retorane

O štai Tadsanee Tailande baigė su tuo susijusius mokslus, kurį laiką dirbo tailandiečių restorane. Vėliau grįžo padėti šeimai, kuri valdo didelę mažųjų bananų, ypač mėgstamų kinų, plantaciją. Tad nenuostabu, kad būtent Tadsanee kilo mintis Kaune atidaryti savą maitinimo vietą. Receptūras patiekalams, atsisakius lietuviams sunkiai pakeliamo aštrumo, ji pasiskolino iš savo močiutės bei tėvų.

Artimoje ateityje mergina nori imtis ir tailandietiškų produktų, pvz., džiovintų vaisių, prekybos. Tam žada įrengti lentynas arba atidaryti nedidelę parduotuvėlę miesto centre. Jau dabar „Thai House“ galima paragauti neįtikėtinai saldaus, sodraus skonio džiovinto mango gabalėlių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Thai House džiovintas mangas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Thai House džiovintas mangas

„Ne, vaikystėje nesvajojau apie restoraną. Vaikystėje neturėjau svajonių“, – sukrizeno tailandietė.

Kaune ji tikina sutikusi dar vieną tautietę, kuri, gavusi leidimą, turėtų pradėti dirbti kartu restorane. Ar sunku mūsų šalyje užsieniečiui gauti darbą?

„Tikrai ne. Iš pradžių buvau darbo biržoje. Pasiūlė asistentės virtuvėje darbą. Siūlė dirbti ir masažų salone, tačiau nemoku daryti masažų. Mitas, kad visos tailandietės – geros masažistės“, – nusijuokė Tadsanee, kuri kalbų mokykloje mokosi kalbėti lietuviškai.

Mažas meniu – didelės porcijos

„Thai House“ R.Kalantos gatvėje Kaune duris atvėrė šių metų kovo 18 dieną. Iš pradžių Giedrius su žmona planavo, kad teiks tik maisto, skirto išsinešti, paslaugą. Galiausiai erdvėje išdygo trys staliukai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tailandiečių maisto retorane
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tailandiečių maisto retorane

Restorano įėjimas puoštas Tailando ir Lietuvos trispalvėmis, ant sienos kabo tailandiečių mylimo karaliaus portretas. Kokie gi klientai pamėgo šią vietą? Pasak Giedriaus, tik tokie, kurie nekelia jokių neramumų – sąmoningi žmonės, malonūs, besišypsantys.

„Neturime alkoholio, tad nėra ir problemų“, – paaiškino jis.

Restorane dirbanti lietuvė atskleidė, kad dažniausiai klientai renkasi „Tom Yum“ sriubą ar Pad Thai ryžių makaronus su vištiena. Populiarus ir krevečių priedo pasirinkimas.

„Thai House“ meniu trumpas, tačiau porcijos – didžiulės. Ne vieną bevalgant išpila šaltas prakaitas. Vis dėlto aštrieji pipiriukai veikia. Šalia sriubos patiekiamas ir ryžių dubenėlis: galima juos įmaišyti arba valgyti atskirai. Tarnauja kaip karštos bulvės prie šaltibarščių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tailandiečių maisto retorane
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tailandiečių maisto retorane

Pamilo mėlynas akis

Laikas pakalbėti ir apie meilę. Pora susipažino internetinėje pažinčių svetainėje. Giedrius ieškojo užsienietės merginos, ji ieškojo užsieniečio vaikino. Abu susirašinėjo keletą mėnesių, kol Giedrius ryžosi kelionei į Tailandą. Nuvykęs su Tadsanee šeima nesusipažino – tiesiog keliavo po šalį.

„Tailandiečiai grožisi baltą odą turinčiomis merginomis. Mes, vietinės, jiems neįdomios. Tos mėlynos Giedriaus akys mane tiesiog pakerėjo. Ir jis aukštas! Vėliau įsitikinau, koks jis paprastas vaikinas. Su juo itin lengva bendrauti. Jo niekas neišveda iš kantrybės. Netgi ir Tailando karščiai be kondicionierių. O ir valgyti gali bet ką. Nebijo“, – savo pasirinkimą paaiškino Tadsanee.

Tos mėlynos Giedriaus akys mane tiesiog pakerėjo.

Giedrių sužavėjo merginos rūpestingumas, švelnumas ir moteriškumas, kokio jis nepastebėdavo lietuvaitėse. Apsispręsti, savaime suprantama, padėjo ir būsimos žmonos kulinariniai gebėjimai.

„Kad ji – man skirtoji, suvokiau grįžęs į Lietuvą. Pajutau, kad pasiilgau. Kaip matote, ne dėl vizos viskas. Jau dveji metai praėjo ir nepabėgo“, – pajuokavo Giedrius.

Donato Pociaus nuotr./Tailandiečių maisto retorane
Donato Pociaus nuotr./Tailandiečių maisto retorane

Susipažinusi 2017 m. gegužę, pora Lietuvoje susituokė tų pačių metų spalį. Tuomet jie abu dar kartą apsilankė Tailande. Giedrių Tadsanee šeima priėmė labai šiltai. Artimoje ateityje jauna šeima planuoja susilaukti vaikų. Gyvenimas Tailande numatytas tik senatvėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis