Kuo skiriasi nuo įprastų džiūvėsėlių?
Nuo senų laikų įprasti smulkūs džiūvėsėliai naudojami daugelio lietuvių virtuvėse – vieni juos perkame, kiti paisome maisto nešvaistymo principų ir pasigaminame jų iš padžiūvusio batono. Tradiciniai džiūvėsėliai paprastai būna itin smulkūs, sumalamas ne tik šviesios duonos/batono minkštimas, bet ir pluta.
Panko džiūvėsėliai dažniausiai gaminami iš šviesios duonos, pluta nenaudojama (tiesa, yra ir jų variacijų su pluta, tačiau Lietuvoje tokių neteko matyti). Tačiau didžiausias skirtumas yra tekstūra: panko džiūvėsėliai yra stambesni, tačiau lengvučiai, labiau primena drožles ar dribsnius. Juos gaminant duona pirmiausiai yra susmulkinama ir tik tada gautos „drožlės“ išdžiovinamos, o ne atvirkščiai. Akivaizdu, jog tokios tekstūros džiūvėsėlių vargiai pasigamintume namuose.
Panko džiūvėsėliai itin populiarūs Azijos šalyse, ypač Japonijoje, tačiau pastaraisiais metais imti naudoti visame pasaulyje – jų populiarumą paskatino ir dėmesio japonų virtuvei banga (panko būtini ruošiant tonkatsu, susiruošus namuose gaminti tempurą jie irgi pravers, nors pagal originalų receptą gaminant šiuo būdu jų nereikia).
Panko privalumai
Tinkamai laikomi, t. y. apsaugoti nuo drėgmės, panko džiūvėsėliai išbus švieži ir tinkami naudoti gana ilgai.
Jų skonis visiškai neutralus, tad panko tinka patiems įvairiausiems patiekalams – mėsos ar žuvies kepsneliams apvolioti, makaronų apkepams, mėsos ar vegetariškiems kukuliams, galima juos švelniai paskrudinti keptuvėje su aliejumi ir česnaku ir vieną kitą saujelę įberti kad ir į žalumynų salotas.
Vienas iš didžiausių panko privalumų – jie sugeria mažiau riebalų nei įprasti džiūvėsėliai, o kepant susiformavusi plutelė yra žymiai traškesnė nei kepant su tradiciniais džiūvėsėliais.
Ar vienus galima pakeisti kitais?
Nors tradiciniai džiūvėsėliai gali būti malami iš įvairiausių duonos gaminių, tad ir turėti skirtingą skonį, o panko yra daugiau mažiau neutralūs, žinoma, vienus džiūvėsėlius galima keisti kitais. Kita vertus, jei norite ypatingo traškumo ir nepageidaujate papildomo skonio, panko visada bus labiau vykęs pasirinkimas. Būtinai išbandykite!
Štai ir receptas, kuris puikiai įrodys panko privalumus:
Wasabi patarčiau pagardinti ir majonezą, su kuriuo toks šnicelis taps dar skanesnis. Šis kepsnys tikrai patiks ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, nes juk visi kartais mėgstame pasmaližiauti patiekalais, kurių greičiausiai nėra dietų sąrašuose.
1. Vištienos krūtinėles perpjaukite išilgai, padalindami jas į dvi dalis. Mėsos plaktuku švelniai suplokite krūtinėles (galite tą daryt mėsą padėję tarp dviejų celofano arba maistinės plėvelės gabalėlių), kol mėsa bus vienodo, maždaug 1 cm, storio.
2. Dubenėlyje sumaišykite wasabi, česnakus ir sezamų aliejų, ir šiuo mišiniu ištepkite krūtinėles iš abiejų pusių.
3. Suklokite kepsnius vieną ant kito ir palikite pasimarinuoti bent 10 minučių (arba kelias valandas šaldytuve).
4. Į vieną dubenėlį supilkite suplaktus kiaušinius, į kitą suberkite panko bei druską ir pipirus. Pavilgykite kepsnius kiaušinio plakinyje iš abiejų pusių, tada įspauskite į panko džiūvėsius, kiekvieną pusę įspausdami, kad kuo daugiau džiūvėsių priliptų.
5. Didelėje gilioje keptuvėje įkaitinkite aliejų (jo turėtų būti apie 3 cm), ir dėkite kepsnius. Kepkite iš abiejų pusių maždaug po 3–4 minutes, kol paniruotė taps auksinė, traški, o mėsa iškepusi ir sultinga.
6. Išėmę iš keptuvės nusausinkite riebalus popieriniais rankšluosčiais. Patiekite su virtais ryžiais, žalumynais (baziliko lapeliais, svogūno laiškais), pašlakstykite kecap manis (saldžiu sojų padažu) ir wasabi majonezu (kurį pagaminsite sumaišę visus išvardintus ingredientus).
