Be abejo, šie pipirai vertingi ne tik dėl skonio – jie pasižymi begale mokslininkų įrodytų gydomųjų savybių. Be to, sanskrito kalba žodis mariči reiškia ir „saulės spindulius“, ir... „juoduosius pipirus“. Matyt, šiuose žirniukuose daug labai geros, mums be galo reikalingos saulės energijos.
Iš šiais laikais, net jei nieko neišmanote apie prieskonius, jūsų virtuvėje vis tiek tikriausiai beveik niekada netrūksta druskos ir pipirų. Apie pastaruosius prieš kokius dvidešimt metų žinojome tik tiek, kad yra juodųjų (mažesnių), kvapiųjų (didesnių) ir... maltų. Dabar, nuėję į prekybos centrą, pamatyme ir žaliųjų, ir baltųjų, ir rausvųjų.
Juodieji, baltieji ir žalieji pipirai – visi trys yra to paties daugiamečio vijoklinio augalo kaulavaisiai (uogos). Vaikščiodamas tropikų miškais, gali ir nepastebėti šių uogų – jos labai mažos, žalios kaip medžio lapai, susitelkusios keliolikos centimetrų ilgio kekėse. Nuskinamos vos pradėjusios raudonuoti.
Savo pavadinimą (pagal spalvą) pipirų žirneliai gauna pagal tai, kiek yra prinokę ir kaip apdoroti.
Shutterstock nuotr. / Baltieji pipirai
|
Baltieji pipirai Jei nuo beveik prinokusių (tamsiai žalių) uogų nuimama luobelė, lieka baltai kreminės spalvos branduolys, kuris išdžiovintas pasižymi itin aštriu ir sodriu aromatu. Iki šiol daug kas mano, kad baltieji pipirai švelnesni už juoduosius. Tačiau taip nėra, nes šie pipirai yra be luobelės, kuri sušvelnina (luobelė yra ne aitri, o karti) skonį. Baltieji pipirai tinka virtai žuviai ir mėsai gardinti, be to, sriuboms, baltiesiems padažams, omletams ir ypač jūrų gėrybėms. |
Shutterstock nuotr. / Juodieji pipirai
|
Juodieji pipirai Jie skinami dar neprinokę, apdorojami aukštesnėje temperatūroje ir išdžiovinami. Svarbu džiovinti ne saulės atokaitoje, antraip iš uogų išgaruos eterinis aliejus. Šių pipirų skonis subtiliai aštrus, kartesnis, jais tinka gardinti keptą žuvį ir mėsą, ruduosius padažus, marinatus, sriubas, konservus ir netgi desertus: juodąjį šokoladą, braškes. |
Shutterstock nuotr. / Žalieji pipirai
|
Žalieji pipirai Jie renkami visai žali, kelis kartus apdorojami (kartais fermentuojami) ir tuomet išdžiovinami. Žirneliai tokie minkšti, kad juos galima sutrinti tarp pirštų. Šių pipirų skonis pats švelniausias, tačiau taip pat labai malonus. Jų dedama į sūrius, dešras, paštetus, visur ten, kur tiktų juodieji pipirai, bet reikia kur kas švelnesnio, subtilesnio aromato. Be to, žaliųjų pipirų dedama į blyškius patiekalus – spalvai pagyvinti. |
Shutterstock nuotr. / Rausvieji pipirai
|
Rausvieji pipirai Iš tiesų visai ne pipirai... Šios mažytės blizgios raudonos uogos taip pat auga tropikuose – tai braziliškųjų arba perujietiškųjų pirulių uogos. Skonis irgi aštrus, primena citrusinius vaisius. Šių uogyčių barstoma ant vaisių, desertų, makaronų, žuvies, mėsos. Patiekalams suteikia ne tik pikantiškumo, bet ir gražią spalvą. |
Visus pipirus galima vartoti ir sveikus (ilgiau gaminamuose patiekaluose, konservuojant), ir maltus. Malti rekomenduojama prieš pat gaminant – iš maltų pipirų kur kas greičiau išgaruoja eterinis aliejus.
Pipirus galima vartoti ir vienus, ir sumaišytus – ne veltui vis populiaresni įvairių pipirų mišiniai. Šiuo atveju galima eksperimentuoti pačiai, o galima ir pasikliauti žinovais – ant pipirų mišinių visada būna užrašyta, kokiems patiekalams jie tinkamiausi.
