Karvės pienas
Tai pats įprasčiausias mūsų vartojamas pienas. Karvės pienas natūraliai gana riebus – nuo 3 iki 8 proc., bet parduotuvėje parduotuvėje paprastai parduodamas 0,5-3,5 proc. riebalų turintis pienas. Pienas vertinamas dėl didelio baltymų, kalcio, vitaminų A, B1, B2 kiekio.
Iš karvės pieno gaminami sūriai, varškė, sviestas, grietinė. Pienas – mėgstamas koktelių pagrindas, jo pilama į konditerinius gaminius, ledus, omletus, pieno pagrindu verdamos košės ir, be abejo, skaninama kava.
Ožkos pienas
Ožkos pienas turi savitą skonį, kuris sumažėja jį atšaldžius.
Ožkos pienas rečiau sukelia alergines reakcijas, jame mažesnis laktozės kiekis, todėl jis saugesnis karvės pieno netoleruojantiems žmonėms. Ožkos pienas turi savitą skonį, kuris sumažėja jį atšaldžius. Savitas skonis jaučiamas ir populiariuose iš ožkos pieno gaminamuose sūriuose (fetoje, mocareloje, čedaryje ir kt.), svieste, jogurte, leduose, kefyre. Tiesa, ožkos pieno sviestas ir sūriai yra kur kas šviesesni, nei pagaminti iš karvės pieno. Taip yra todėl, kad geltonas pigmentas beta karotinas, pasisavinamas iš žolės, ožkos pieno riebaluose virsta bespalviu vitaminu A.
Ožkos pieną galima naudoti visur, kaip ir karvės pieną: gaminti ledus, pudingus, balinti kavą. Iš šios rūšies pieno gaminamas populiarus meksikietiškas skanėstas cajeta – saldus karamelizuotas pienas.
Avies pienas
Avies pienas dvigubai riebesnis, nei karvės ar ožkos, jame daug laktozės. Kita vertus, šiame piene taip pat daugiau baltymų, vitaminų ir tokių mineralinių medžiagų kaip kalcio ar geležies. Jis baltesnis nei karvės pienas, nes jo sudėtyje nėra jau anksčiau minėto karotino pigmento. Iš avies pieno paprastai gaminami sūriai: feta, pekorinas, rokforas ar brinza.
Taip pat – jogurtas, gana riebus, bet mažiau rūgštus nei karvės pieno, vientisesnis ir neturi ožkos jogurtui būdingo skonio. Avies pienas netinkamas sviestui gaminti.
Sojų pienas
Sojų pienas, dar vadinamas sojų vandeniu, gaunamas iš brinkintų ir vandenyje sumaltų sojos pupelių – senas Rytų Azijos virtuvės produktas. Sojų pienas populiarus gyvulinio pieno pakaitalas laktozės netoleruojančių žmonių ir veganų mityboje.
Šis pienas pakeičia įprastą karvės pieną ne tik kavoje, bet praktiškai visuose kituose patiekaluose. Nors skonis bus šiek tiek kitoks, su sojos pienu iškepsite ir blynus, ir omletą, ir keksiukus. Iš jo gaminama varškė, kefyras, ledai ar jogurtas, pilama gaminant kokteilius. Paprastai skoniui pagerinti į sojos pieną dedama druskos, cukraus ar vanilės.
Avižų pienas
Avižų pienas, kaip ir kiti augaliniai pienu vadinami skysčiai, yra gaunamas iš brinkintų ir vandenyje sumaltų bei perkoštų avižų. Neriebaus, malonaus skonio skysčio pilama į kepinius, jis tinka košėms virti, kaip kokteilių pagrindas, taip pat balinti kavai. Galima gerti ir vieną, pagardinus vanile ar cinamonu.
Kokosų pienas
Kokosų pienu vadinamas ne skystis, ištekantis iš riešuto vidaus jį prakirtus, bet branduolys ir skystis sumalti iki vientisos masės.
Kokosų pienu vadinamas ne skystis, ištekantis iš riešuto vidaus jį prakirtus, bet branduolys ir skystis sumalti iki vientisos masės. Nors jame mažai cholesterolio, piktnaudžiauti šiuo pienu nepatartina dėl didelio kaloringumo. Mėgstamas Pietų Amerikos, Tailando, Indijos virtuvės priedas. Kokosų pienu gardinamos sriubos, mėsos, žuvies ar daržovių troškiniai. Taip pat gaminami desertai, įvairūs gėrimai arba tiesiog skaninama kava bei arbata.
Migdolų pienas
Gaminamas iš brinkintų, vandenyje sumaltų ir nukoštų migdolų. Pagal skonį galima pagardinti cukrumi, druska, vanile, kakava. Jame mažiau baltymų, nei gyvulinės kilmės piene, tačiau mažiau ir kalorijų. Malonaus skonio migdolų pienu skaninama kava, juo itin tinka užpilti javainius ar virti košes. Su juo sėkmingai galima gaminti padažus, virti sriubas, kepti desertus ar plakti kokteilius.
Ryžių pienas
Dažniausiai gaminamas iš maltų brinkintų rudųjų ryžių ir vandens. Ypatingai tinka alergiškiems žmonėms. Ryžių piene nėra sočiųjų riebalų ir cholesterolio, bet jame mažai ir tokių naudingų medžiagų kaip baltymai, kalcis, vitaminas A ir D, tad jis visiškai nepakeis gyvulinės kilmės pieno. Jis tinka desertams, sriuboms ar kepiniams, bet dėl natūralaus saldumo nelabai tinka sūresniems ar aštresniems patiekalams. Iš jo galina gaminti padažus, bet dėl skystos konsistencijos patariama juo sutirštinti miltais ar krakmolu.