Skambinu istorinės Lietuvos virtuvės žinovui dr. Rimvydui Laužikui:
– Kodėl 1854 metais pirmą kartą išleistame patiekalų žinyne „Lietuvos virėja“ atsiranda receptas, pavadintas admirolo Nelsono pavarde?
– Be abejo, admirolo Nelsono pergalės buvo žinomos visoje Europoje. O labiausiai Nelsoną išgarsino 1805 metų Trafalgaro mūšis, kuriame buvo nugalėtas Napoleono laivynas. Tad galime teigti, kad patiekalo à la Nelson pavadinimas galėjo atspindėti ir tą Lietuvos bei Lenkijos diduomenės dalį, kuri simpatizavo koalicijoms prieš Napoleoną.
Nieko sau kulinarijos vingiai. Garsiajame Trafalgaro mūšyje Nelsonas ir žuvo. O po mirties pateko į dar vieno posakio istoriją. Gal tai ir legenda, bet posakis yra.
Po mūšio žuvusio admirolo ir nacionalinio didvyrio Nelsono kūnas buvo pamerktas į romo ar brendžio statinę, kad būtų pargabentas į Londoną ir deramai palaidotas. Bet jūreiviams taigi nė motais, kas dar, be alkoholio, yra statinėje. Vyrai išgręžė skylutę ir pakeliui namo siurbčiodami išgėrė stiprųjį gėrimą iš žuvusio admirolo statinės. Procesas – ne naujiena, išbandytas ankstesnėse karinėse operacijose, vadintas sucking the monkey ar bleeding the monkey – beždžionės išsiurbimas ar nukraujavimas.
Kai Londone atidarius statinę buvo rastas alkoholyje įmirkęs admirolo kūnas ir nė lašo stipraus gėrimo statinėje – procesas pavadintas tapping the admiral angliškai arba „admirolo nusausinimas“ lietuviškai. O romas arba brendis britų karo laivyne dažnai pavadinamas admirolo krauju.
Receptas suintrigavo. Traukiu į Vilniaus Kalvarijų turgų, nes reikia geros šviežios minkštos jautienos. Šnekteliu su mėsininkais ir nutariam, kad geriausiai muštiniams à la Nelson tiks kryžkaulio raumuo. Prekeivė, paduodama itin gerą mėsos gabalą, nuraudusi juokauja: „Puiki mėsa. Itin minkšta. Ši jaučio dalis šiaip tai nejuda. Na, išskyrus tuos retus atvejus...“
Pasijuokiam iš tų retų atvejų ir traukiu namo gaminti. Dar kartą perskaitau originalų receptą ir nutariu jį šiek tiek pakeisti – gaminti ne prikaistuvyje ant viryklės, o „britvone“ (keptuve) ir orkaitėje. Ir pridedu alaus į padažą.
Taigi, jautienos muštiniams à la Nelson 4–6 asmenims jums reikės:
- 1 kg jautienos nugarinės (kryžkaulio) mėsos;
- 2–3 valg. šaukštų minkšto sviesto;
- 2–3 svogūnų;
- 200 g juodos ruginės duonos;
- druskos;
- 8 džiovintų grybų;
- 1 stiklinės šviesaus alaus.
Garnyrui:
- 10 bulvių;
- stiklinės pieno,
- 2 valg. šaukštų sviesto;
- svogūnų laiškų;
- raugintų agurkų.
Gaminimas:
1. Jautieną supjaustykite pusės delno dydžio bei 1 cm storio gabaliukais ir išmuškite. Pasūdykite ir palikite porai valandų pastovėti. Grybus valandą ar dvi pamirkykite vandenyje. Duoną sutarkuokite arba smulkiai sutrupinkite.
2. Keptuvo dugną storai ištepkite sviestu, pabarstykite susmulkintų svogūnų, sutarkuotos duonos, įdėkite kelis grybus ir užklokite sluoksniu muštinukų, vėl dėkite sluoksnį susmulkintų svogūnų, sutarkuotos duonos, grybų – ir vėl muštinukų.
3. Taip dėkite sluoksniais pagal keptuvo dydį, tačiau viršutinis sluoksnis turi būti svogūnai, duona, grybai ir sviestas. Užpilkite alumi (jei atrodo mažai skysčio, įpilkite ir grybų mirkymo skysčio).
4. Pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Po 40 minučių pažiūrėkite, ar mėsa jums tinkama (sausa ar vidutinė su krauju – kaip mėgstate), jei reikia, dar pašaukite į orkaitę dešimčiai minučių.
5. Kol mėsa kepa, išvirkite bulves, nusunkite, sutrinkite į bulvių košę su užvirintu pienu ir sviestu.
6. Patiekdami įdėkite į lėkšte mėsos, grybų, užpilkite padažu, bulvių košę apibarstykite susmulkintais svogūnų laiškais ir kirskite į sveikatą su raugintais agurkais.
Patarimas I: kai perprasite šį receptą, duonos kiekį galite padidinti ar pamažinti – keisis padažo tirštumas ir skonio stiprumas.
Patarimas II: jei nesate nieko gyvenime gaminęs – vis tiek bandykite. Nelsonas nuo 12 metų laivyne sirgo jūrlige, kautynėse neteko rankos, nematė viena akimi, bet laimėjo Trafalgaro mūšį ir apsaugojo Jungtinę Karalystę nuo Napoleono invazijos.
