Nida Degutienė: Ši sriuba – ypač paprastas receptas iš tokių kasdienių produktų, kokius jūs tikrai visus turite savo virtuvės spintelėse. Ji labai tiks, kai norėsis ko nors sotaus, bet kartu ir ne mėsiško. O juk pupelės – tikras baltymų fabrikas, tad itin tinka vegetarams! Tik nepamirškit pupelių užmerkti iš vakaro, antraip įklimpsit į patiekalo gaminimą kokioms 3 valandoms.
Keli gabaliukai kokybiškos vištienos, šiek tiek daržovių, sauja ryžių bei prieskonių ir žalumynų – tai viskas, ko jums prireiks šiai sriubai, kuria pasisotinsite darbo dienos vakarą. Žinoma, siūlome tik orientacinį receptą, nes šis patiekalas – kuo puikiausia „drobė“ įvairioms improvizacijoms.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Tai sriuba, kurią pagaminti – juokų darbas, o vasario mėnuo kaip tik tinkamas tam metas, nes reikia paskubėti naikinti raugintų agurkų atsargas. Verdant šią sriubą tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių.
Tvirti, specifinio skonio saliero gumbai – dažni ingredientai įvairiuose daržovių ar mėsos patiekaluose. Tačiau ar žinojote, jog juos galima iškepti orkaitėje nė nepjaustytus (taip, šiek tiek laiko prireiks), pagardintus keliais prieskoniais, o tada paversti pagrindiniu pietų ar vakarienės herojumi?
Tinklaraštis „Bulvių košė“: Šis patiekalas, kuris puikiai įsikompnuos ir ant Kalėdų stalo, jungia puikiai pažįstamus ir įdomesnius ingredientus. Receptą išJennifer McLagan knygos „Odd Bits“ išbandė tinklaraštininkė Laura, dabar ryžkitės ir jūs!
Tradicinį mėsos įdarą veganiškame žemaičių blynų variante pakeičia įvairios daržovės. Verta išbandyti! Receptu dalinasi veganinei mitybai skirtas tinklaraštis Mi ir Do virtuvei
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Nors naujajame pasaulyje bei senojoje Europoje salieras maistui pradėtas naudoti palyginus vėlai (pavyzdžiui, Italijoje, apie XVII amžių), jis žinotas dar Antikinėje Graikijoje. Tačiau kaip... gėlė. Salierų puokštės būdavo įteikiamos olimpinių žaidynių čempionams. Dabar salierų puokštės įteikimas būtų gal sunkiai suprantamas, bet maistui tai yra ypatingos vertės ir skonio daržovė. Apie jos naudą skelbta daug žinių, o pasimėgauti skoniu siūlau šiuo receptu.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Dar jis vadinamas Bismarko troškiniu, nes pasakojama, kad Otto von Bismarckas, Prūsijos ir Vokietijos XIX a. politikas, ypač pamėgo šį patiekalą, kai ilsėjosi Bavarijos kurorte Bad Kisingene. Šio troškinio garbei Rėgeno mieste Bavarijoje vyksta šventė su naktiniais plaukiojimais valtelėmis Rėgeno upėje, karnavaline eisena, muge ir fejerverkais. Šventė vadinama „Pichelsteiner Fest“ ir vyksta nuo 1874 metų. Yra ką švęsti, nes kvapnus, sultingas ir gardus troškinys vilioja iš tolo.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Legendinis angliškasis čederis – bene vienintelis pasirinkimas šiai sočiai sriubai, nes jo kreminė it sviestas konsistencija, pavirusi sultinyje, paverčia sriubą vientisa, tarsi šilkine. O kadangi tas sultinys verdant dar sumaišomas su šviesiuoju alumi, sriubos skonis tikrai tampa toks, prieš kurį sunku atsispirti.
Kas yra plovas, žino daugelis, o kai kam yra tekę ragauti ir autentiško uzbekiško plovo, ruošto specialiame puode kazane. Tačiau šįkart dalijamės ne plovo, bet kito uzbekiško patiekalo – tirštos ir sočios sriubos receptu. Kai kas juokauja, jog mastava – tai lyg sriubos pavidalo plovas. Ką gi, išsivirkite ir įvertinkite!
Tai nuostabi, itin kvapni miško grybų sriuba, kurios receptu pasidalino TV laidos „Gardu Gardu“ vedėjas Gian Luca Demarco.
Išsikepkite šį pyragą, o tada mėgaukitės ir šiltu, ir atvėsusiu, bus skanu!
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Šis triušienos receptas – prancūziškas. Bet pabandžiau prancūzų naudojamus pievagrybius pakeisti voveraitėmis. Rezultatas pranoko visus lūkesčius. Siūlau išbandyti, kai voveraičių galima prisirinkti ar nusipirkti.
Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Šią sriubą sumaniau eksperimentuodama su savo fotoaparatu – man reikėjo patiekalo, kuris būtų neutralių spalvų, su vos keliais ryškiais ingredientais. Labai paprasta salierų-žiedinių kopūstų sriubą pavyko puikiai, o ją dar pagardina minkštai virti putpelių kiaušiniai. Vos 30 minučių ir galėsite ja gardžiuotis!
Julija Steponavičiūtė (Kitchenjulie.com): Įvairios šakninės daržovės, šiek tiek pupelių, vištiena ir šviežios žolelės – viskas, nesudėtingas, bet puikus troškinys paruoštas.
Strelkabelka.lt: Pirmą kartą kažkurią žiemą šią sriubą viriau pagal receptą iš tinklaraščio „Sezoninė virtuvė“. Ir, kaip visada būna, jei receptas patinka, laikui bėgant jis būna adaptuojamas. Taip nutiko ir su šiuo, nes labai retai kada turiu šaldymo kameroje vištienos sultinio. O be gero sultinio, geros sriubos ir neišvirsit.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Porai – viena iš tų tobulųjų daržovių, kuriuos pakepinus su sviestu ar aliejumi, pasklinda neapsakomai gardus aromatas ir spalva tampa skaisčiai žalia. Tik, deja, pavirus kurį laiką, viskas papilkėja, ir nors skonis ir aromatas išlieka, spalvos nelieka nė kvapo... Štai todėl verta į maistingą žiemos sriubą su porais ir bulvėmis pačioje virimo pabaigoje įmesti lapinių kopūstų (kale), kurių apstu šaltuoju metų sezonu.
„Ragavusiems“ sovietmečio šis deficitinis delikatesas paprastai siejasi su giminės baliais ar metinėmis šventėmis. Nors dabar šio subprodukto laisvai galima rasti bet kuriame turguje ar didesniame prekybos centre, jis toli gražu nėra kasdienis patiekalas, nes jam paruošti reikia nemažai laiko.
Šaltiena gaminama dviem būdais: natūraliu, kai verdant gyvūnų kaulus išsiskiria natūrali stingdanti medžiaga, arba moderniuoju, pridedant želatinos. Patyrusios šeimininkės žino, kad, norint natūraliai stangrios šaltienos, svarbiausias ingredientas – kojos. Toliau – pagal norą: ausys, uodega, liesesnės mėsos gabaliukas, cukrinis jautienos kaulas ar keletas vištų sparnelių skoniui paįvairinti.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Rizotas – šiaurės Italijos patiekalas. Ten žmonės niekur neskuba, viską daro lėtai ir kruopščiai. Jeigu norite, kad jūsų ryžiai taptų rizoto, o ne ryžių koše, teks panaudoti slaptą ingredientą – kantrybę. Teks pilti sultinį, maišyti, vėl pilti sultinį ir vėl maišyti. Kiek minučių? Priklausys nuo viryklės, nuo puodo, nuo ryžių, bet tikras rizotas reikalauja 20 minučių intensyvios kulinarinės veiklos.