Lietuvoje per pastaruosius metus daugiau nei vienu tūkstančiu – apie 16 proc. – sumažėjo įkalintų asmenų skaičius. Šiuo metu bausmę atlieka 198 asmenys, skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, kai prieš dvejus metus jų buvo 232.
Ši kalinių mažėjimo tendencija išliks ir toliau. Įsigaliojo įstatymų pataisos, padedančios plačiau ir dažniau taikyti alternatyvias bausmes, atsisakyti atgyvenusio požiūrio į nuteistųjų priežiūrą, pasitelkiant naujus darbo metodus, skatinti nuteistąjį keisti nusikalstamą elgesį.
Tai – šią vasarą oficialiai skelbta Teisingumo ministerijos informacija.
Tačiau šie skaičiai ir žodžiai nėra tikrasis veidrodis. Arba jie yra tik kreivas veidrodžio atspindys. Nes „nauji darbo metodai“ kol kas tėra išimtis, bet ne taisyklė.
Patys nuteistieji sako: ne, iš Lietuvos įkalinimo įstaigų dar neišėjo sovietmetis.
O ir tie, kurie išėjo anksčiau laiko, gali grįžti. Nes jie nemoka gyventi kitaip. Jų niekas nemokė, jiems nepadėjo. Juos tik uždarė, pasodino.
Jie atgal gali grįžti dėl to, kad įkalinimo įstaigų vadovų, pareigūnų ir įstatymus priimančių politikų supratimas apie bausmę dažniausiai tėra tik aukšta kalėjimo tvora, padalijanti gyvenimą tarp nusikaltimo ir bausmės.
Apie tai kalba žmonės, viena ar kita prasme buvę ar esantys kitoje kalėjimo tvoros pusėje – nuteistieji ir bausmių vykdymo sistemą savomis akimis matantys pareigūnai.
Visi jie laukia teisingų sprendimų iš politikų. Sprendimų čia, kitoje tvoros pusėje, reikia.
Tik jų vis nėra.
Beje, dar vienas įdomus skaičius: vieno nuteistojo išlaikymas per dieną vidutiniškai atsieina apie 30 eurų (2019 metų duomenimis).
Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmę šiuo metų atlieka apie pusšešto tūkst. nuteistųjų.
***
Kai teisėja paskelbė nuosprendį Tomui, jam buvo 21 metai. „Jūs man gyvenimą sugriovėt“, – teismo salėje ištarė vaikinas.
„Kur logika, jei nusikaltusį žmogų, kuris padarė nesunkų nusikaltimą ir pirmą kartą, sodina kartu su daugybę kartų teistais už sunkius nusikaltimus recidyvistais?“ – klausia šiuo metu bausmę atliekantis Linas.
Abiejų jų vardai šiame tekste yra pakeisti.
Tomas: kai prokuroras pasiūlė bausmę, man pasidarė silpna
Tomui – 24 metai. Iš įkalinimo įstaigos jis išėjo šįmet pavasarį, praleidęs ten daugiau nei trejus metus.
– Tomai, jūsų nuomone, kodėl Lietuva pirmauja pagal įkalintų asmenų skaičių? Griežtos bausmės?
– Nesakyčiau, kad įstatymai per griežti, bet labai buki. Tarkim, už marihuanos parūkymą žmonės gauna pusantrų metų įkalinimo.
Atvažiuoja jie gavę pusantrų metų ar net dvejus. Vien dėl to, kad turėjo su savimi gramą žolės – patys rūkė ir dar turėjo likutį.
Aš nemanau, kad tokia bausmė yra adekvati. Už tai atliekančių bausmę yra ne vienas ir ne du. O tikri nusikaltimai, kurie padaryti? Pavyzdžiui, garsusis atvejis Jurbarke, kur merginą suspardęs ir išprievartauti bandęs sportininkas realios laisvės atėmimo bausmės negavo. Puikus pavyzdys, kalbant apie bausmes.
– Jums pačiam teko pažinti, bendrauti su žmonėmis, kurie įkalinimo įstaigoje atsidūrė, kaip sakote jūs, už gramą žolės?
– Buvo, ir ne vienas. Gaila net buvo žmonių, kad jiems taip nutiko. Buvimas įkalinimo įstaigoje žmones labai paveikia psichologiškai.
Man, pavyzdžiui, buvo labai sunku adaptuotis laisvėje. Aš atlikau trejų metų ir keturių mėnesių bausmę už sukčiavimą. Visą laiką elgiausi gerai, turėjau tik vieną nuobaudą, pačioje pradžioje. Už miegojimą ne savo vietoje. Išėjau lygtinai, mane išleido trimis mėnesiais anksčiau.
– Už ką skiriamos nuobaudos ir ką reiškia jūsų pasakymas, kad ji skirta už miegojimą ne vietoje?
– Paprasčiausias dalykas. Atvyksti į zoną ir tave paskiria į būrį. Būryje yra skirtingos patalpos. Ten, kur paskiria tave, tau nepatinka – tu nesutari su kitais nuteistaisiais. Todėl išeini gyventi į kitą kambarį, nes ten sutari su žmonėmis. Prašai būrio viršininko, kad tave perkeltų į kitas patalpas, kreipiesi raštu. Jis to nedaro, nes tingi. Tada ateina naktį pareigūnai, patikrina, pamato, kad miegi ne savo vietoje. Taip gauni nuobaudą.
– Ką nuteistajam reiškia nuobauda?
– Lygtinis paleidimas žlunga artėjant tiems metams, kartais gali tau neleisti apsipirkti. Negalėsi pirkti maisto, cigarečių, leidžiama pirkti tik higienos priemones.
– Lietuvoje nuolat kalbama apie žmogaus teises. O kaip su žmogaus teisėmis įkalinimo įstaigose?
– Apie žmogaus teises būnant pačioje zonoje net nėra ko kalbėt. Ten tu neturi teisių. Iš viso neturi.
Dauguma pareigūnų yra seno mąstymo, kaip buvo rusų laikais. Man vienas pareigūnas sakė, kai su juo bendravome, kad tokioje įstaigoje ne vieną ar du pareigūnus reikia keisti, o visus. Kad naujas dirbti pradėjęs pareigūnas nesimokytų iš senų, neperimtų jų požiūrio.
Požiūris dabar ne toks, koks turėtų būti. Aš nieko nesakau, pareigūnas turi būti griežtas, bet jis neturi žeminti nuteistųjų. Taip ir įvyksta konfliktai tarp pareigūnų ir nuteistųjų.
Menka detalė. Tačiau pasidalinsiu viena nuotrauka. Taip, tokiuose termosuose mums buvo tiekiamas maistas. Čia kalbu apie tuos, kurie turėjo besargybinio statusą. Jei man būnant ten tokia nuotrauka pasiektų žiniasklaidą, pareigūnai net dėl tokios smulkmenos būtų surašę tarnybinį.
– Jūsų manymu, kokios galėtų būti alternatyvios bausmės už nesunkius nusikaltimus?
– Kaip pasakyt... Aš daug bausmių pateisinu, nesakau, kad jų nereikia. Bet kartais reiktų pagalvoti, kad įmanoma ir kitaip. Galima kitų būdų pagalvot, o ne iš karto žmogų sodinti.
– Minėjote apie žolės rūkymą. O kiti nusikaltimai?
– Pažįstu žmogų, kuris su manimi sėdėjo ir buvo gavęs trejus metus ir šešis mėnesius vien už tai, kad pavogė dujų balioną.
– Skamba tarsi anekdotas.
– Apie ką ir kalbu. Juokinga. Net pačioje zonoje žmogų vadino „balionu“, nes už dujų balioną sėdėjo.
***
„Manau, kad nesunkius nusikaltimus padariusiems asmenims didesnė nauda būtų laisvėje, tik su juo ir jo šeima turėtų dirbti specialistai“, – įsitikusi jau 12-a metų pataisos namuose dirbanti Jūratė Danielė.
Buvęs bausmių vykdymo sistemos pareigūnas Vytautas Lamauskas teigia, jog kalėjimo tvora problemos iš esmės nesprendžia. O teisėjas Audrius Cininas teigia, jog įkalintų asmenų skaičiaus sumažėjimą, apie kurį skelbiama, greičiausiai lemia apskritai nusikaltimų Lietuvoje sumažėjimas.
Šių pareigūnų mintys ir įžvalgos apie kalėjimų sistemą – temos tęsinyje – II dalyje.
