Bet prie Seimo narių grįšime kiek vėliau. Pradžiai svarbu pateikti kontekstą.
Ir vėl „niekas netyrė“
D.Kepenis, kaip jau jam įprasta, bandė išaiškinti, kad „5G poveikio niekas netyrė“ (cituojant tiksliai – „daugybė klausimų yra ir mokslininkai atsakymų neturi“).
Tiesa ta, kad 5G (o tiksliau – tokio dažnio elektromagnetinių bangų, kokiomis 5G tinkluose ateityje bus perduodama informacija) poveikio sveikatai tyrimų yra apstu. Ir tai eilinį kartą verčia suabejoti šio Seimo nario kompetencija bei gebėjimu vertinti patikimuose mokslo šaltiniuose pateiktą informaciją.
D.Kepenio teiginį „niekas netyrė“ paneigė abiejose barikadų pusėse atsidūrę tiesioginiai ir nuotoliniai konferencijos dalyviai. Vos prieš mėnesį įsteigtos 5G ryšių plėtrai nepritariančios asociacijos „Už saugias technologijas“ vadovė Jarūnė Rimavičė į konferenciją atvyko su rinkiniu tradicinių kaltinimų 5G ryšiui. Ji teigė, kad „žmogaus sukurtos elektromagnetinės bangos, užsienio mokslininkų skaičiavimu, kvintilijoną kartų (10¹⁸) viršija natūralų gamtinį foną“. J.Rimavičė taip pat dalinosi įsitikinimu, kad elektromagnetinės bangos yra teršalas, kuris yra kenksmingas ir gyvūnijai (įskaitant žmones), ir augalijai, ir mikroorganizmams. Nuorodų į mokslinius tyrimus, kurių pagrindu skleidė tokią žinią, J.Rimavičė nepateikė.
Apie „dešimtis tyrimų“, kurie, esą, parodė 5G ryšio žalą, su jam būdinga šoumeno žiežirba pasakojo ir kitas įvairių pseudomokslinių teorijų vystytojas bei platintojas, vienas iš didžiausių skiepų žalos evangelikų Lietuvoje Ugnius Kiguolis, mėgstantis sakyti, kad turi medicininį išsilavinimą (aut. past.: U.Kiguolis yra išklausęs homeopatijos ir vibracinės medicinos kursus, bet pagal formalųjį išsilavinimą yra šou verslo magistras).
Konferencijoje dalyvavo ne tik prieš mokslą kovojančių asociacijų atstovai, bet ir mokslininkai. Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Stiprių magnetinių laukų institute dirbantis Vitalijus Novickij, prisidėjęs prie dešimčių mokslinių darbų, tyrinėjančių elektromagnetinių bangų poveikį gyviems organizmams, vykdymo. Jis taip pat nurodė, kad mokslinių darbų, tiriančių 5G poveikį gyviesiems organizmams yra gausu, tačiau ne specialistams juos surasti mokslo darbų duomenų bazėje yra sudėtinga: tokių straipsnių antraštėse niekas nerašo „5G poveikis sveikatai“, bet naudojamos formuluotės „2-30 GHz elektromagnetinių bangų poveikis tam tikram biologiniam procesui“.
V.Novickij teigė, kad yra tūkstančiai mokslininkų, kurie visą savo profesinį gyvenimą paskyrė būtent elektromagnetinių laukų poveikio žmogaus ir kitų organizmų tyrimams, kiekvienais metais vyksta daugybė mokslo konferencijų ir publikuojamas milžiniškas kiekis straipsnių, tad galima drąsiai teigti, kad visų komercinį taikymą pasiekusių technologijų efektai jau seniai yra ištirti, o kaip pavyzdį, kaip šios srities bendruomenė tarpusavyje keičiasi žiniomis, pateikė vienos tarptautinės konferencijos programą. Tokių konferencijų kiekvienais metais vyksta daugybė, o kur dar ir atskirai publikuojami moksliniai darbai.
Mokslininkas pripažino, kad elektromagnetiniai laukai ir bangos poveikį gyviesiems organizmams sukelti gali, tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į lauko parametrus ir spinduliuotės galią. Anot jo, absoliuti dauguma tiriamųjų darbų, kuriais pavyko nustatyti kažkokį poveikį gyviems organizmams, naudojo bent 1000 kartų didesnę spinduliavimo galią negu yra numatyta viešam naudojimui skirto ryšio standartuose.
„Mokslininkai labai nori parodyti poveikį, nes atspausdinti mokslinį straipsnį apie efektų nebuvimą yra sunku. Čia tas pats kaip laikraštyje rašyti, kad „Vilniuje nieko neįvyko“. Kas skaitys tokį laikraštį? Čia dar viena priežastis, kodėl taip daug darbų naudoja tūkstančius kartų didesnes spinduoliuotes, nes tik tada galima indukuoti pokyčius biologiniuose objektuose“, – sakė Stiprių magnetinių laukų instituto mokslininkas.
Jo teigimu, didžioji dalis mokslinių tyrimų, susijusių su 5G technologijai reikalingų dažnių bangų poveikiu gyviesiems organizmams, jau buvo atlikta anksčiau – darbas mokslo institucijose yra gerokai aplenkęs tai, ką mes šiandien matome komercinėje aplinkoje. Ir nors nedidele apimtimi tie tyrimai vykdomi iki šiol, dabar šios srities mokslininkai jau žvelgia į ateitį ir tyrinėja dar naujesnių ryšių technologijų parametrus, kad atėjus laikui galėtų be jokių abejonių pateikti savo rekomendacijas būsimų kartų technologijų spinduliuotės normoms.
Darytina išvada, jog Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisija savo išvadas ir rekomendacijas pateikia būtent tokių mokslinių darbų pagrindu.
Tad D.Kepenio „niekas netyrė“ kaip skiepų, taip ir 5G ryšių atžvilgiu, vėl reikėtų interpretuoti kaip „aš neskaičiau“.
5G – toli gražu ne naujovė
Vertinant ne iš technologinės, o grynai iš fizikinės ir medicininės pusės, 5G ryšys yra tikrai ne naujiena. Ir dažniai, kuriais veiks ši technologija, Lietuvoje jau naudojami ne vienerius metus. Kai kuriais atvejais – net kelias dešimtis.
Pavyzdžiui, „teritorijos padengimui“ svarbiu 700 MHz dažnių ruožu anksčiau – dešimtmečius – būdavo perduodamas antžeminės televizijos signalas. Anot Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Žilinsko, kiti šiai technologijai tinkami dažniai – 1,8 ir 2,1 GHz – šiuo metu vis dar yra priskirti 3G technologijoms, bet juos artimiausiu metu ketinama atlaisvinti ir panaudoti pažangesnėms ryšių technologijoms. Ir netgi tas „didysis“ 3,5 GHz dažnių ruožas Lietuvoje buvo naudojamas ganėtinai ilgą laiką ir labai intensyviai – šiuo dažniu iki šiol teikiamos „Mezon“ belaidžio interneto paslaugos.
M.Žilinskas pabrėžė, kad visuomenė, linkusi bijoti 5G ryšio, dažnai neskiria vadinamųjų centimetrinių bangų nuo milimetrinių. Ir nors milimetrinės bangos (šiuo atveju – nuo maždaug nuo 26 iki 60 GHz) iš tiesų taip pat yra tinkamos duomenų perdavimui 5G tinkluose, tokiu dažniu veikiančias antenas būtų praktiška diegti nebent pačiuose megapolių centruose, kur reikalinga santykinai nedidelėje teritorijoje aptarnauti milžinišką žmonių kiekį. „Aš neįsivaizduoju, kad Vilniui kada nors reikėtų tokio dažnio“, – sakė RRT direktoriaus pavaduotojas.
Naujosioms ryšio technologijoms už elektromagnetinių bangų dažnius daug svarbesnis bus techninis/programinis elementas, kuris nei teoriškai, nei praktiškai neturi galimybės kažkokiu būdu paveikti žmonių sveikatą (na, gal tik išskyrus faktą, kad medikai, naudodamiesi 5G ryšiu, pacientus galės konsultuoti ir netgi operuoti nuotoliniu būdu).
O ką siūlo Seimo nariai?
Mindaugas Puidokas, neslepiantis, jog yra didelis JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas ir idėjiškai flirtuoja su „Q Anon“ sąmokslo teorijų skleidėjais (o šie savo ideologijoje sugeba suderinti absoliučiai viskas beprotiškas idėjas, nuo rokfelerių, rotšildų, Billo Gateso ir George'o Soroso valdomo pasaulio iki 5G bangomis skleidžiamo koronaviruso), 5G saugumo vertinimui skirtoje konferencijoje Seime palaikė kito Seimo nario – Valerijaus Simuliko – idėją pavesti Lietuvos universitetams – LSMU ir VU – atlikti savus 5G poveikio sveikatai tyrimus ir pagal šių tyrimų rezultatus koreguoti elektromagnetinės spinduliuotės higienos normas. Taip pat politikas kaip teigiamus pavyzdžius minėjo valstybes, kurios dėl, neva, sveikatos apsaugos faktoriaus atidėjo 5G ryšių tinklų diegimą.
Tad, sprendžiant iš pasisakymų konferencijos metu, susidaro įspūdis, kad D.Kepenis, V.Simulikas, M.Puidokas, o taip pat Juozas imbrasas siekia atidėti 5G technologijų diegimą Lietuvoje iki tol, kol tokie tyrimai nebus atlikti ir politikai bei kompetentingos institucijos nepriims atitinkamų sprendimų, nuo kurių priklausys 5G plėtra Lietuvoje.
Ir V.Novickij, ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorės Rūtos Ustinavičienės manymu, Lietuvoje kartoti jau kitur daug kartų jau atliktus 5G fiziologinio poveikio tyrimus nėra prasmės.
„Nėra tikslinga Lietuvoje kartoti kitų šalių tyrimų, taip nėra daroma – pasitikima kitų autorių publikacijomis“, – sakė LSMU mokslininkė, pasiūliusi remtis Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) pateiktomis gairėmis, susijusiomis su elektromagnetinės spinduliuotės ribojimu 100 KHz-300 GHz ruože.
„Manau, kad tai yra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas jeigu planuojama tiesiog kartoti tyrimus, kurie jau padaryti ir atkartoti daugybėje šalių. Taip pat toks, mano nuomone, nepagrįstas technologijos vilkinimas neigiamai paveiks startuolių kūrimąsi, nes 5G atveria platesnes galimybes daiktų internetui. Ypač įvertinus kontekstą, kad 5G tinklai jau įdiegti JK, dalinai Austrijoje, Vokietijoje ir kitur“, – tvirtino V.Novickij.
