Didžiausias pokytis
Smalsi „Žalgirio“ gerbėjo akis turės priprasti prie kitokio – greitesnio krepšinio. Prie Šarūno Jasikevičiaus kantriai atakas rezgęs ir iki geriausio metimo derinius lukštenęs Kauno klubas dabar atrodo kur kas laisvesnis.
Per trejas pirmąsias kontrolines rungtynes su Rygos VEF (92:59), Utenos „Juventus“ (102:71) ir Panevėžio „Lietkabeliu“ (102:78) žalgiriečiai rinko vid. 98,7 taško per susitikimą.
Dar griebdami nuo lanko atšokusį kamuolį į rankas, „Žalgirio“ žaidėjai iškart žvelgia į priekį ir ieško staigaus atakos tęsinio. Dažniau nei bet kada anksčiau žalgiriečiai atakuoja krepšį jau per pirmąsias 4-8 atakos sekundes. Palyginimui, „Synergy“ duomenys rodo, kad 2019-2020 m. sezoną „Žalgiris“ Eurolygoje buvo paskutinis pagal suorganizuotų greitų atakų skaičių. Tokių išpuolių per mačą būdavo vid. 5,7 – daugiau nei perpus mažiau nei, pavyzdžiui, šios kategorijos lyderės Berlyno ALBA žaidime (12,1).
Ir Šaro „Žalgiris“ agresyviai bėgdavo į greitą puolimą, bet neradęs užtikrintos aukščiausio procento tikimybės metimo opcijos, persistatydavo į pozicinį krepšinį. M.Schillerio „Žalgiris“ puolime vaikosi pirmos pusprogės ir nedvejodamas atakuoja krepšį. Procentai kol kas stulbinantys – pasitikėjimu savimi trykštantys LKL čempionai iš dviejų ir trijų taškų zonos atakuoja bendru 60,7 proc. taiklumu.
Iš pirmo žvilgsnio, gali pasirodyti, kad didžiausia metimų laisvė „Žalgiryje“ suteikta Mariui Grigoniui, Nigelui Hayesui ir Artūrui Milakniui. Nors iš esmės žalia šviesa uždegta bet kuriam aikštėje esančiam krepšininkui, net jei tai Martinas Gebenas ar Marekas Blaževičius prie tritaškio linijos. Visi raginami atakuoti krepšį esant gerai situacijai ir nebelaukiant idealios progos, nes dar geresni šansai atakos metu gali ir nebepasitaikyti.
Tokiose padėtyse laisvės samprata tikrai ne šviesmečiais skyrėsi ir prie Šarūno Jasikevičiaus. Jis irgi skatindavo saviškius mesti atsiradus gerai galimybei. Bet tikimybė nutraukti derinį Martino Schillerio „Žalgiryje“ dabar gerokai didesnė nei anksčiau.
