Tyrėjas iš Sinsinačio universiteto Michaelas Rosino 15min teigė, kad JAV jau pirmieji narkotikų įstatymai buvo susiję su marginalizuojamomis etninėmis grupėmis. Pavyzdžiui, 1875-aisiais priimtas opiumo barų, siejamų su kinų imigrantais, draudimas.
„Įstatymai buvo susiję su baimėmis, kad didesnė imigracija iš šalių, kuriose gyvena ne baltaodžiai, kelia kažkokią grėsmę. Opiumo barų draudimas susijęs su vadinamuoju „geltonuoju pavojumi“, kai buvo kriminalizuojami ir baudžiami ne baltaodžiai imigrantai.
Tai lėmė net Kinų išskyrimo aktą – vieną pirmųjų JAV vykdomų strategijų, uždraudžiančių visai etninei grupei atvykti į šalį. Nuo pat pradžių egzistavo ryšys tarp tam tikrų kriminalizuojamų medžiagų ir marginalizuojamų etninių grupių“, – sakė M.Rosino.
Vis dėlto, terminas „Karas su narkotikais“ kildinamas iš 1972 metais nuskambėjusios tuometinio JAV prezidento Richardo Nixono kalbos. Jo vadovavimo metais šalis buvo įsitraukusi į Vietnamo karą, išprovokavusį didžiulius protestus, tuo pat metu tęsėsi pilietinių teisių judėjimas.
2016 metais žurnalistas ir rašytojas Danas Baumas „Harper's Magazine“ publikuotame komentare paviešino skandalingą informaciją. Esą buvęs R.Nixono patarėjas Johnas Ehrlichmanas 1994 metais jam pripažino, kad administracija siekė už taiką pasisakančius hipius visuomenės akyse asocijuoti su marihuana, o juodaodžius – su heroinu. Ir taip abi grupes kriminalizuoti prieš 1972-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Tačiau autoriaus kritikai kėlė klausimą: kodėl ši citata nebuvo paminėta 1996 metais D.Baumo išleistoje knygoje „Smoke and Mirrors: The War on Drugs and the Politics of Failure“, kuriai ir buvo kalbintas J.Ehrlichmanas?
Kariškas policijos stilius
Amerikiečių tyrėjai M.Rosino ir Matthew Hughey 2018 metų tyrime pastebi, kad teisėsauga narkotikų politikoje įvedė „karą“ devintojo dešimtmečio pradžioje, kai prezidentas Ronaldas Reaganas 1981 metais pasirašė Kariuomenės bendradarbiavimo su teisėsauga aktą.
Aktas policijai suteikė prieigą prie kariuomenės ginkluotės, įrangos, apmokymų ir žvalgybos – visa tai buvo skirta kovoti su narkotikais.
„Iš to, kaip vietos policija atsakė į „Juodaodžių gyvybės svarbios“ protestus, matome, kad pareigūnai vis dar naudoja daugybę karinės įrangos“, – sakė M.Rosino.
1986 metais, kai perdozavęs kokaino, nors iš pradžių skelbta, kad kreko, mirė beisbolo žvaigždė Leonardas Biasas, R.Reaganas sugebėjo Kongrese prastumti Kovos su piktnaudžiavimu aktą, nustačiusį naujas 29 privalomas minimalias kalėjimo bausmes už narkotikų nusikaltimus.
Už 5 gramus kreko – kokaino atmainos – pradėta skirta privalomą minimalią 5 metų įkalinimo federaliniame kalėjime bausmę. Tiek pat metų kalėjimo imta skirti už 500 gramų kokaino.
Amerikos pilietinių laisvių sąjungos (ACLU) studijoje pabrėžiama, kad dėl pakankamai žemos kainos, krekas lengviau prieinamas neturtingiesiems asmenims, o daug jų yra afroamerikiečiai.
Kur kas brangesnis miltelių pavidalo kokainas dažniau vartojamas tarp turtingų baltaodžių amerikiečių. Statistika rodo, kad afroamerikiečiai dažniau teisiami už su kreku susijusius nusikaltimus, baltieji amerikiečiai – už kokaino nusikaltimus.
Neuromokslų ir psichologijos profesorius Carlas Hartas, tyrinėjantis piktnaudžiavimą narkotikais ir priklausomybę nuo jų, kalba apie neproporcingas bausmes kreko ir kokaino vartotojams.
„Krekas ir kokaino milteliai yra tas pats narkotikas. Žmonės, pagauti su nedideliu kreko kiekiu, privalėjo praleisti penkerius metus kalėjime, tokia pati bausmė taikoma už šimtą kartą daugiau kokaino.
