Siekiant atsitiesti nuo COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių suvaržymų, Vyriausybėje birželį buvo patvirtintas ateities ekonomikos „DNR planas“, tai santrumpa frazės „Dabar Numatome Rytojų“. Plane numatyta 6,3 milijardo eurų investicijų, iš jų 2,2 milijardo – visiškai naujos ir papildomos lėšos. Kur jos bus naudojamos?
105 milijonai eurų, pati didžiausia suma, bus skirta laisvųjų ekonominių zonų (LEZ), pramonės parkų vystymui ir infrastruktūrai.
Už 100 mln. eurų bus įrengta 200 megavatų galios elektros energijos kaupimo įrenginių.
Už 86,5 mln. eurų bus statomas naujasis terminalas Vilniaus oro uoste, rekonstruojamas atvykimo terminalas, bus plečiamas Kauno oro uosto terminalas, o Palangoje – rekonstruojamas kilimo ir tūpimo takas.
Toliau rikiuojasi lėšos įmonių tiriamajai veiklai (81 mln. Eur), kvalifikacijos tobulinimo ir darbo įgūdžių suteikimas (65,8 mln. eurų), už 60 mln. eurų verslas galės skaitmeninti savo procesus ar prekybą. Sąrašas itin ilgas: renovacija, skaitmenizacija, infekcinių ligų klasteris, laboratorijos, nauji VU fakultetai, mokslo rėmimas ir t.t.
Visą projektų lentelę rasite publikacijos apačioje. Plane taip pat įtrauktas ir 220 mln. rezervas.
Vyriausybiniame plane nurodoma, kad šios lėšos suplanuotos iki 2021 m. pabaigos. Tačiau ši data neįtikina ekonomistų.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas vertina, kad pats planas, ko gero, yra geriausias Lietuvos istorijoje, tačiau jam didžiausią nerimą kelia du dalykai: pirma, artėjantys rinkimai gali paveikti plano įgyvendinimą politine linkme, antra, plano tikslai yra ilgalaikiai, o finansavimas – iki kitų metų pabaigos.
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis primena, kad geros strategijos ir geri ketinimai Lietuvoje nebūtinai pavirsta gerais rezultatais – pinigai išleidžiami, įsisavinami, kažkokia infrastruktūra pastatoma, bet tai nebūtinai sukuria pagrindą klestėjimui.
Lietuvos banko vyr. ekonomistas Darius Imbrasas kelia klausimą, ar skubiai suplanuotos investicijos Lietuvoje nepavirs „baltais drambliais“ – dalykais, kurie itin brangūs, bet neneša jokios naudos.
„Transparency International“ įžvelgia korupcijos rizikų
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas įvertino, kad didelė skuba kelia aibę korupcijos rizikų.
„Vyriausybės pasirinktas šių lėšų skirstymo kelias kelia daug korupcinių rizikų vien dėl skubos, sumų dydžio ir sprendimų priėmimo greičio. Itin svarbu, kad šie pinigai būtų skirstomi, laikantis aukščiausių skaidrumo ir gerojo valdymo reikalavimų. Tam tikra prasme, tai yra viešojo sektoriaus ir visos valstybės atsparumo korupcijai testas, kuris reikalauja ypatingos politikų ir įstaigų vadovų atsakomybės. Jie turi būti pasiruošę pripažinti ir prisiimti atsakomybę už savo padarytas klaidas ir siekti jas kuo greičiau ištaisyti – neužtenka vien reguliariai skelbti informaciją apie priimtus sprendimus arba teikti duomenis atviru formatu“, – teigia S.Muravjovas.
D.Imbrasas: teisingos kryptys, bet projektai atrinkti itin greitai
Lietuvos banko ekonomistas D.Imbrasas patikina, kad „DNR plane“ pasirinktos kryptys yra teisingos, jos atkartoja tarptautinių organizacijų, tokių kaip TVF ir EBPO, akcentus. Tačiau Vyriausybės pasirinkimai kelia ir klausimų.
„Nėra pakankamai aiškios informacijos, kokiais kriterijais buvo remtasi atsirenkant investicijų priemones, ir išsamesnio pasirinktų priemonių ekonominio vertinimo.
Atsižvelgiant į tai, matyt, būtų naudinga pavėlinti ir pailginti numatomus plano įgyvendinimo terminus, kurie leistų tiksliau įvertinti jau anksčiau numatytų ir dabar planuojamų investicijų poreikį pasirinktoms sritims, taip pat atlikti išsamų kiekvienos plane pateiktos priemonės kuriamos naudos šalies ekonomikai vertinimą, investicinių priemonių atrankoje taikant pažangiose šalyse plačiai naudojamą kaštų ir naudos analizę“, – vertina ekonomistas.
Pasak jo, svarbesnis klausimas yra netgi ne tai, ar įmanoma projektus įgyvendinti per itin trumpą laiką, bet ar apskritai projektai atneš ilgalaikės naudos valstybei.
„Rentabilus, bet šiek tiek vėliau nei numatyta įgyvendintas investicinis projektas ilgalaikėje perspektyvoje vis tiek atneš daug naudos šaliai. Tačiau skubotas lėšų skyrimas investicinėms kryptims ir priemonėms didina riziką, kad šios lėšos bus panaudotos neefektyviai, o ekonominė nauda bus nedidelė. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors planas apima laikotarpį iki 2021 m., mažai tikėtina, kad visos aptariamos investicijos yra visiškai baigtinės, t. y. nesukuria finansinių įsipareigojimų arba papildomų investicijų ateityje“, – teigia D.Imbrasas ir pasigenda kylančių įsipareigojimų aptarimo.
Lietuvos banko ekspertas išskiria keturias sritis, kurių plane pasigenda. Pirmiausia – tai sritys, už kurias atsakinga valstybė tiesiogiai, pvz., švietimas, sveikatos apsauga, socialinė apsauga. Čia verslo vaidmuo gana menkas. Jis taip pat norėtų daugiau dėmesio valdžios sektoriaus darbo užmokesčio reformai, kuriai reikalingas orientavimas į kokybę ir efektyvumą. Dar viena sritis, kuriai trūksta dėmesio – investicijos į darbo vietų, ypač viešojo sektoriaus, pritaikymą nuotoliniam darbui.
D.Imbrasas išskiria ir viešojo transporto paslaugų plėtrą ir dekarbonizaciją, kuri, jei sulauktų daugiau investicijų, ne tik sumažintų taršą, bet ir duotų naudos aukšto nedarbo lygio regionuose.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad vienas išleistas „DNR plano“ euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 euro grąžą, kurs geriau apmokamas darbo vietas. Ar tai realu?
„Iš šiuo metu paskelbtos informacijos sunku atsakyti į šį klausimą, o pats atsiperkamumas gali būti ir mažesnis, jei projektai bus netinkamai įgyvendinamai, ir didesnis, jei prioritetas bus skiriamas didžiausią naudą kuriančioms priemonėms“, – sako D.Imbrasas.
Tačiau jei valstybei pavyks įgyvendinti šį planą, ekonomistas tikisi, kad pavyks pasiekti ir užsibrėžtų tikslų – užtikrinti Lietuvos ekonomikos tvarumą, padidinti jos inovatyvumą ir aukštos pridėtinės vertės kūrimo potencialą.
Ž.Mauricas: planas yra vienas geriausių, kokį esu matęs
„Luminor“ ekonomistas Ž.Mauricas negaili pagyrų naujajam planui.
„Planas, tikrai turbūt daugelis sutiks, yra vienas geriausių, bent jau kokį esu matęs. Tai nebuvo nuleistas planas iš viršaus, aiškiai matosi, kad prisidėjo daug įvairių institucijų, tarp jų „Investuok Lietuva“, „Versli Lietuva“ ir kitos. Iš tiesų planas pakankamai ambicingas ir kitoks, nei buvome įpratę matyti. Bent jau vertinant kitų planų įgyvendinimo rezultatus“, – apžvelgia Ž.Mauricas.
Tačiau ekonomistui nerimą kelia du dalykai.
„Pirmas dalykas – kaip bus su įgyvendinimu, ypač turint omenyje, kad artėja rinkimai, ir plano įgyvendinimas kris ant naujos Vyriausybės pečių. Jos sudėtis galbūt ne visiškai pakis, bet vis tiek nebus tokia pati, Seimo dauguma gali būti kitokia. Ar nebus tas planas peržiūrėtas ir, kaip sakoma, nebus mestas tas kelias dėl takelio, dėl kažkokių kitų dalykų“, – vertina Ž.Mauricas.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad daug tikslų plane yra vidutinio ir netgi ilgo laikotarpio, o pinigų panaudojimas numatytas pakankamai trumpalaikis.
