„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

„Už kiek galėčiau įsigyti būstą“: kaip keitėsi naujų butų kainos 18-oje Vilniaus rajonų

Nuo 2018 metų pradžios iki šių metų trečio ketvirčio keletas Vilniaus rajonų pademonstravo įspūdingą naujų butų kainų šuolį. Kai kur prašoma suma už turtą augo daugiau nei 50 proc. Tiesa, keitėsi ir patys projektai – atsirado brangesnių ir įdomesnių būstų. Šiame tekste apžvelgiama, kaip ir kodėl kito kainos Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose.
Lietaus nuplauti Vilniaus stogai ir bokštai
Lietaus nuplauti Vilniaus stogai ir bokštai / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Nekilnojamojo turto „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas aiškino, jog kainų pokyčiai vyko dėl struktūrinių pokyčių rinkoje.

Anot jo, naujai rinkai pristatomuose projektuose kainos nuo tuo metu esančių rinkoje skiriasi dėl daugybės priežasčių. Pavyzdžiui, griežtėjantys reikalavimai pastatams padidina darbų sąnaudas, didėjantis vietovės patrauklumas padidina sklypų kainą. Taip pat architektūriniai bei inžineriniai sprendimai verčia projektus patrauklesniais, tad jie ne tik tampa konkurencingesni rinkoje ir dėl to vystytojas gali parduoti butus brangiau, tačiau tuo pačiu ir vystymo išlaidos jam padidėja, tad jas reikia padengti.

„Taigi jei teritorijoje vystomi vis geresni ar įdomesni projektai, kainos kyla. Bet toks kainų lyginimas yra kaip lyginti obuolius su apelsinais“, – įsitikinęs T.S.Kvainickas.

Į pateiktus kainų pokyčius reikėtų žvelgti labiau kaip į indikaciją „už kiek galėčiau įsigyti būstą“

Antra pokyčių grupė – rinkos situacija. Jeigu pasirinktame projekte liko vieninteliai 10 butų visoje konkuruojančioje teritorijoje, kurie patenka į specifinį ploto rėžį, pavyzdžiui, 60–70 kv. m.

„Tokių atveju suveikia pasiūlos ir paklausos dėsniai. Pasiūlos kiekis mažėja – kaina kyla. Analogiškai, jei rinkoje susiformuoja segmento perteklius, susiformuoja pasiūlos kiekio perteklius ir siekiant pagreitinti projekto realizavimą kainos mažėja“, – sakė jis.

„Už kiek galėčiau įsigyti būstą“

Trečioji grupė, pasak T.S.Kvainicko, neapskaičiuotas arba kintantis paties projekto patrauklumas.

„Standartinė situacija atrodo taip. Paleidžiamas projektas, įvyksta keliolika ar keliasdešimt pardavimų, nors vystytojas tikėjosi parduoti žymiai mažiau. Tokiu atveju kainos yra didinamos, nes daroma pagrįsta prielaida, kad kainos, atsižvelgiant į pardavimų greitį, buvo pernelyg mažos.

Kita galimybė – pasikeitusi aplinka. Paaiškėjus, kad šalia projekto bus rekonstruojamos gatvės, įrengiamos viešosios erdvės, atsiranda pagrindas kainoms didėti arba mažėti, jei šalia atsidaro patrauklumą mažinantis objektas“, – komentavo jis.

T.S.Kvainicko teigimu, turint omenyje šias pokyčių grupes, į pateiktus kainų pokyčius reikėtų žvelgti labiau kaip į indikaciją „už kiek galėčiau įsigyti būstą“, o ne „už kiek galėčiau įsigyti analogišką būstą tam, kurį įsigijo mano draugas prieš trejus metus“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų