Vaikai, virš kurių galvų ką tik praskridome, pasuko kairėn – Salų dvaro sodybos ir parko pusėn. Jiems tai yra įprasta miestelio vieta, o mums – vienas įdomesnių šios vasaros atradimų, kuriuo dalijamės su jumis – „100 Lietuvų“ žiūrėtojais ir skaitytojais.
Salos – Rokiškio rajone. Ir kaip jau matėte pirmoje nuotraukoje – unikalioje vietoje, Dviragio ežere. Ežero plotas užima 285 hektarus, miestelio – 73. Būtent dėl geografinio išskirtinumo nusprendėme traukti šion pusėn, tačiau, pasidomėję išsamiau, supratome, kad čia traukti verta ne tik dėl to.
Dvaras, kuriame netrukus pabūsite, minimas nuo XVI amžiaus. Priklausė Radviloms, vėliau Morikoniams, Tyzenhauzams, Przezdzieckiams. XX amžiuje tarp jo sienų būta ligoninės, mergaičių namų ūkio mokyklos, žemės ūkio mokyklos (vėliau – technikumo), Salų pagrindinės.
Šiandien Salose gyvena apie pusantro šimto žmonių. Mes pasikalbėjome su keturiais: bibliotekininke Rasa, knygų skaitytoja Janina, dvaro reikalų išmanytoja Inga (pokalbis su ja trunka apie 11 minučių, bet nepatingėkite – daug sužinosite) ir bendruomenės pirmininke Irina.
Ponią Iriną viso pokalbio metu vadinau ponia Irena, tad už tai atsiprašau, kaip ir Irmantas, prastai suvedęs ryškumą – Irinos agurkus tuoj pamatysite gerokai ryškiau nei jų augintoją. Kita vertus, juk dabar – pats sezonas.