Lazdijų rajonas, Būdvietis, kelių šimtų žmonių kaimas. Už kelių kilometrų – Lenkija, o po kelių valandų – diskoteka. Čia ji vyksta beveik kiekvieną savaitgalį, prasideda 20 valandą ir tęsiasi iki vidurnakčio, tačiau didžėjus Jogaila puikiai žino, kad Būdviečio ir aplinkinių kaimų jaunimas į Laisvalaikio salės vidų įžengs skambant paskutinėms dainoms.
Būdviečio kultūrinių renginių organizatorė Jolanta Kalinauskienė pasakojo, kad į šokius susirenka keliasdešimt žmonių – merginos, kaip ir visur kitur, ateina kiek anksčiau, o vaikinai sėdi automobiliuose, stoviniuoja prie durų ir laukia. Ko jie laukia, klausiam ponios Jolantos. Tai klauskit pačių, nusišypso ji ir suskaičiuoja, kiek bilietų jau pardavė: 22 valandą – 15 po 1 eurą.
Mudu su Irmantu suvokiame šios nakties aplinkybes: du nematyti tipai, neapsikirpę ir lyg to būtų maža – su fotoaparatu. Todėl dar prieš šokius nusprendžiame susirasti „stogą“ – bent kelis vietinius, kuriems iš anksto paaiškintume, kodėl fotografuojame ir kodėl nesame apsikirpę. Irmantas nuogąstauja, kad argumento „nes lauke šalta“ gali nepakakti.
Tačiau Nerijus, Tomas ir Žygimantas, paklausinėję apie projektą „100 Lietuvų“ ir neslėpę, kad šokiuose „būna visko“, leidžia suprasti, kad mums šiąnakt „nebus nieko“ – žinoma, jei elgsimės „normaliai“, o skaitytojams parodysime ne tik diskoteką, bet ir kelis garsius Būdviečio objektus – bažnyčią ir svirną. Be abejo, mes sutikome. Ir užėjome vidun.
21.05 val. Jau yra ir muzika, ir šviesa.
O ponia Jolanta laukia šokėjų.
21.15 val. Pasirengęs suktis.
Jogaila šįvakar svarbiausias.
21.30 val. Tamsa ir šviesa.
„Būna visko“.
Priešais diskoteką – mokytojų namas.
Ernestas atvyko iš Lazdijų – keliolika kilometrų nuo Būdviečio.
„Na va, bus ramiau“, – sako vietiniai. Mudu su Irmantu šypsomės.
21.50 val. Po truputį renkasi.
Pasitarimas prieš šokius.
Atvažiuoja, išvažiuoja, sugrįžta.
22.30 val. Pirmieji šokėjai.
23.00 val. Daugėja, daugėja.
O čia jau šoka kaip reikiant.
Lauke – keliolika laipsnių šalčio.
Tame pačiame lauke – ir keliolika šokėjų.
Iki vidurnakčio liko pusvalandis.
23.45 val. Dabar jau šoka visi.
23.55 val. Bet Jogaila tuoj paleis paskutinę dainą.
Žygimantas, Nerijus ir Tomas iš Būdviečio. Ačiū, vyrai.
O čia, kaip ir tarėmės, Jėzaus Nazaretiečio bažnyčia.
Ir 1803 metais pastatytas svirnas. Nesušalkime, nesikirpkime, iki.
finansuoja
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
