Egidijus Ivinskas, Radviliškio autobusų parko vairuotojas, 7:30 val. išsuka iš savo kiemo Kunigiškių kaime. Pirmoji stotelė – Ropkepiai, paskutinė – Radviliškis, o tarp jų – dar keliolika sustojimų aplinkiniuose kaimuose ir miesteliuose. Tuo pačiu maršrutu Egidijus kursuoja jau 15 metų.
Tai bus pirmas rytinis autobusas, suksiantis pro Papušynį, Šaukotą, Šiaulėnus, o mudu su Irmantu – tarp pirmųjų jo keleivių. Bet šiandien važiuojančių bus nedaug, sako Egidijus, nes moksleiviams – Velykų atostogos, o kita dalis įprastų, vairuotojui puikiai pažįstamų keleivių laukia pensijos.
Kas gi įvyko mūsų kaime, kad taip anksti filmuojate ir fotografuojate – klausinės stotelėse sutikti žmonės. Nieko ypatingo, tiesiog atvyko autobusas – atsakysime mes ir mėginsime suspėti pabūti jame, paskui jį ir virš jo.
„100 Lietuvų“ – apie geltoną autobusą.
Šio krašto bibliotekininkė Vida Pužaitienė apie Kunigiškių kaimą sukūrė dainą. Štai jos pradžia:
Čia pavasaris ateina
Kloniais, pievom ir laukais.
Ir gražiausią meilės dainą
Čiulba paukščiai po langais.
Nepretenduodami patekti į Kunigiškių himną, mudu Irmantu rašome kitą strofą:
Nors Radviliškio stoty
Buvo mums smagu begal,
Kunigiškiai – ne arti,
Skubam, grįžtame atgal.