Idėja Lietuvai. Daugybė idėjų Lietuvai. Gražu. Nuo paprastų, kasdienių, įgyvendinamų, iki skambių, vos aprėpiamų, neįmanomų. Mūsų pašnekovas ponas Pranas apie idėją Lietuvai girdėjęs nėra. Vyras gūžtelėjo pečiais, ir tiek.
Aplinkiniuose, kiek didesniuose kaimuose, kelias idėjas mes išgirdome. Ir jos niekuo nenustebins: sustabdyti nykimą, padidinti pensijas, apskritai kažką daryti. Žmonės skundėsi valdžia, liūdėjo dėl skurdo, emigracijos, ir tiek.
Tai yra rimtos problemos – to neneigiame. Ir turbūt jokios idėjos jų neišspręs. Nebent idėja susitaikyti – Lietuva keičiasi. Kad kaimai nyksta, miesteliai tuštėja. Kad Vilnius ir Kaunas auga. Klausėmės su Irmantu, klausėmės liūdnų, nusivylusių balsų ir nusprendėme važiuoti toliau.
Iš pagrindinio kelio išsukome į duobėtus žvyrkelius, pažliugusius miško vieškelius. Ir idėją Lietuvai atradome Molėtų rajone, Savidėnuose, Prano sodyboje. Kalbėti aš nelabai mėgstu, iškart pasakė ponas Pranas, darbuojuosi tylėdamas, ir tiek.
Poniai Onai netrukus sukaks 90. Pranas įspėjo, kad mama prastai girdi, bet leido ją pamatyti. Onos vyras Juozas mirė 2001-aisiais. Sūnus Lionginas, Prano brolis – 2006-aisiais. Ponia Ona taip pat neturėjo idėjų Lietuvai. Bet ji pritarė Pranui – reikia mažiau kalbėti.