Senųjų Lietuvos gyvenviečių tyrinėtojai kupetinius kaimus vadina padrikaisiais. Savaime susikūrusiais. Jų ribas dažniausiai brėždavo ne projektuotojai, o upės, miškai, ežerai. Gamtos apribotoje teritorijoje sodybos dygdavo taip arti viena kitos, kad kaimynai galėjo susišnekėti vos pravėrę langus.
XVIII amžiuje pirmą kartą paminėta Senoji Katinautiškė – vienas iš nedaugelio išlikusių tokio tipo kaimų Lietuvoje. Pirmojo pasaulinio karo metais iki pamatų sugriautas – XX amžiaus pirmoje pusėje atstatytas. Sodybos ir ūkiniai pastatai be aiškios tvarkos išsidėstę aplink C formos aikštę kaimo vidury.
Prieš pusę amžiaus šioje aikštėje vykdavo šokiai. Prieš pusę amžiaus šiame kaime gyveno keliasdešimt žmonių. Anksčiau skirtinguose šaltiniuose fiksuota 12–15 etnografinių sodybų. Dabar jų – aštuonios su puse. Mažėja sodybų, mažėja žmonių, mažėja laisvos vietos Senosios Katinautiškės kapinėse.
Jei atkreipėte dėmesį, šio pasakojimo pavadinimas – „Dviese viename kaime. Juodai balta Senoji Katinautiškė“. Taip, mudu su Irmantu save kartais parodome ryškiau, nei vietą, į kurią atvykome. Taip, mes keliaujame dviese. Bet vis dėlto „Dviese viename kaime“ – ne apie mus. O kodėl juodai balta – spręskite savarankiškai.
Ignalinos rajonas, Senoji Katinautiškė, 50-oji „100 Lietuvų“ istorija.
Pusė. Prieš beveik dvejus metus pradėjus keliauti po Lietuvą, skaičius 100 mudu su Irmantu šiek tiek gąsdino. Sutarėme, kad važiuodami niekada nesikalbėsime apie tai, „kiek dar liko“. Verčiau skaičiuoti, kiek vietų jau aplankėme. Ką gi. 50 iš 100.
Šia proga paanalizavome statistiką. Gal ir jums bus įdomu sužinoti, kokiose vietovėse gyvena daugiausia „100 Lietuvų“ skaitytojų ir žiūrovų: 1. Vilniuje. 2. Kaune. 3. Klaipėdoje. 4. Panevėžyje. 5. Šiauliuose. 6. Londone. 7. Alytuje. 8. Marijampolėje. Iš mažesnių miestų išsiskiria Elektrėnai, bet juose skaitytojų penkiskart mažiau nei Dubline.
Vieną pasakojimą vidutiniškai pasižiūri 28 tūkstančiai žmonių. Per dvejus metus iš jūsų sulaukėme 1109 pasiūlymų, ką ir kodėl vertėtų aplankyti Lietuvoje. Ačiū. O dažniausiai rašote apie Kernavę. Ištikimieji projekto sekėjai supras, kodėl joje neapsilankysime. Kodėl keliausime kitur. Į kitą pusę.
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
