Pavyzdžiui, žaisti tinklinį. Ruoštis istorijos egzaminui. Žvejoti. Prižiūrėti besimaudančius anūkus. Žinoma, plaukioti, jei negąsdina vėsus vanduo. Nerti iki dugno, jei nebaugina ežero gylis.
Arba sėdėti ir ramiai žiūrėti į laumžirgius, nardančius tarp vandens purslų. Štai ką galima veikti prie giliausio Lietuvos ežero karštą vasaros dieną. Arba veikti ką nors visiškai kito. Arba neveikti nieko.
Vidutinis šio ežero gylis – apie 20 metrų. Tačiau vietomis, norint pasiekti dugną, tektų nerti triskart tiek. Tarp Tauragno ir Labės ežerų – Tauragnų miestelis, į kurį vasaros savaitgaliais suka Utenos ir aplinkinių rajonų gyventojai, puikiai žinantys, kad vanduo čia vėsesnis nei kitur.
Bet ir ši vasara – kol kas karštesnė nei įprasta. Todėl dalyje Lietuvos savivaldybių skelbiant stichinę sausrą, „100 Lietuvų“ nusprendė kurti pasakojimą, kuris kiek atvėsintų. Kolega fotografas Irmantas šia proga pasinaudojo – pamatysite.
Pasakojimą apie vasarą – be kaitrių saulės spindulių, paraudusių akių, įdegusių kūnų. Todėl – nespalvotas. Todėl – Tauragnas, Utenos rajonas, 25 laipsniai vasaros.