Strilungiai0012
#69 Strilungiai
Mindaugas Nastaravičius
Irmantas Gelūnas
Strilungiai0012
Strilungiai0025
Tai namas, kuriame gyvena Ana.
Strilungiai0017
O čia Ana, kuriai 71-eri.
Strilungiai0026
Anos kaimynystėje gyvena Jadvyga, 76-erių.
Strilungiai0019
Štai ir Jadvyga, laukianti Anos, savo sesers.
Strilungiai0018
O čia Žučiokas. Toks jo vardas. Be vertimo į lietuvių.

Šis pasakojimas prasidės ir baigsis toje pačioje vietoje – prie medinio suolo. O tas medinis suolas – lenta ant dviejų kaladžių – stovi šalia Jadvygos namų. O Jadvygos namai – šimtas žingsnių iki Anos. O Strilungių kaimas – Ignalinos rajone, prie pat Baltarusijos.

Ana ir Jadvyga tarpusavyje kalbasi pusiau rusiškai, pusiau lenkiškai. Judviejų mama Salomėja (1906–1984) kilusi iš Baltarusijos, tėvas Janas (1908–1985) – vietinis, lenkas. Seserys prisimena, kad tėvai ir seneliai nuolat dainavo – per šventes, be švenčių, ant suoliuko.

Jadvyga baigė keturias klases lietuviškoje mokykloje. Ji skaito ir kalba lietuviškai – turbūt vienintelė visame kaime. Ana lietuviškai supranta, tačiau nekalba. Bet užtat lietuviškai dainuoja. Taigi seserys susitiko prie suoliuko ir susėdo pasikalbėti – be vertimo, su vertimu, išgirsite.

Mums pasirodė, kad Anos ir Jadvygos suoliukas visame tame lietuviai-lenkai ir lietuviai-rusai kontekste skamba įkvepiančiai. Viliamės, kad taip pasirodys ir jums – lenkams, rusams, baltarusiams, lietuviams, visiems kitiems, sėdintiems ant suoliuko.

O ar tas suoliukas prie sienos, ar už sienos – jokio skirtumo, tiesa? Šis pasakojimas – ne pirmą ir ne paskutinį kartą – su akcentu. Ir pašnekovių, ir mūsų. Ne pirmą ir ne paskutinį kartą – „100 Lietuvų“.

Strilungiai0024
Ana, einanti pas kaimynę.
Strilungiai0006
Jadvyga, žvelgianti į seserį.
Strilungiai0022
Žučiokas, suprantantis visas kalbas.
Strilungiai0013
Jadvyga, išgirdusi klausimą apie mėgstamiausią lietuvišką dainą.
Strilungiai0014
Ana, klausanti dainuojančios sesers.
Strilungiai0007
Jadvyga mėgina prisiminti ir kitas dainas.
Strilungiai0003
O mes prisimename, kad seserys gyvena prie pat sienos.
Strilungiai0004
Todėl klausiame, kiek iki tos sienos?
Strilungiai0015
Anai įtartinai skamba klausimas apie lenkus ir lietuvius.
Strilungiai0016
Jadvyga sako, kad svarbiau, ne kaip kalbi, o kur gyveni.
Strilungiai0010
Seserys tariasi, kokią dainą galėtų padainuoti abi.
Strilungiai0005
Ana prisimena visgi mokanti dainą apie rožę.
Strilungiai0009
Kol Jadvyga kaupėsi, dainuoti pradėjo pati Ana.
Strilungiai0020
Ana ir Jadvyga, 1967-ieji.
Strilungiai0021
Ana ir Jadvyga, 2018-ieji.
Strilungiai0027
Seserys gyvena Strilungių kaime, Ignalinos rajone.
Strilungiai0028
Lietuvoje, prie pat Baltarusijos.
Projektą iš dalies
finansuoja

Apie projektą „100 Lietuvų“

Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.

„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.

Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.

Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.

P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.

apie vasara
Pastebėjote klaidą ar netikslumą? Palikite atsiliepimą.
Siūlykite savo Lietuvą