Stasys Svetika, 73-ejų buvęs vairuotojas, name gyvena vienas. Netrukus jis mums papasakos apie šviesaus atminimo žmoną Oną. Apie dukrą Laimą ir sūnų Arūną, anūkus, šunį Bosą ir ilgus rudens bei žiemos vakarus, kai laikas slenka lėčiausiai.
„Tik negalvokite, kad jaučiuosi vienišas“, – ištars ponas Stasys, vakar į kitą miestą išlydėjęs dukrą ir anūkę, padėjusias susitvarkyti namus. O sūnus gyvena čia pat, Vikaičiuose, jis ūkininkauja, tad pas tėvą užsuka prieš ir po darbų.
Išgirsite apie opelį, netikėtai sugedusį ir paliktą pas meistrus Kėdainiuose. Apie dylantį metalą ir neatlaikančius sąnarius. Dviratį, kuriuo vyras numina iki giminaičių ir sugrįžta namo. Kiemą, kambarį, virtuvę. Apie nieką ir viską. Apie ką ir būna „100 Lietuvų“.