Teresė Aldona Paulavičienė pusę amžiaus dirbo Valkininkų vaikų globos namuose „Spengla“. Dabar taip vadinasi ir kaimas Varėnos rajone. Čia – keli gyvenami daugiabučiai ir keli tušti globos namų pastatai.
Visoje Lietuvoje vykdant globos namų pertvarką, prieš daugiau kaip dešimt metų vaikai iš Spenglos išvežti į kitus namus, vėliau jie apsigyveno mažesnėse bendruomenėse – šiandien šių pokyčių vertinti nesiimsime, bet institucinių globos namų mažėja – vietoj izoliacijos renkamės bendruomenę.
Tačiau Spenglos gyventojams vaikų globos namų praeitis tebėra jų dabartis – pro langus jie mato privatizuotus, bet apleistus „Spenglos“ pastatus, ir klausosi vis naujų istorijų, kas galėtų įsikurti tarp šių sienų. Kareivinės? Senelių namai? Kol kas apie tai tik kalbama.
Prieškalėdinis „100 Lietuvų“ pasakojimas – apie gyvenimą šalia praeities, šalia tuščių namų. Ir apie mišką, iš kurio išvažiuosime ir į kurį sugrįšime kartu su ponia Aldona. Bet pradėkime nuo kitos pažinties.