Zofija Kubiliūnienė beveik dvidešimt metų prižiūri viešąją kaimo pirtį. Kas antrą šeštadienį ji laukia vietinių ir aplinkinių kaimų gyventojų, praėjusių metų pabaigoje gerokai nustebusių – 1973 metais statyta pirtis buvo suremontuota.
Kaip ji atrodė – nepamatysime, bet ponia Zofija, kaimo pirtininkė ir seniūnaitė, pasakoja apie naujas grindų ir sienų plyteles, naują katilą, duris, suolus. „Gėda buvo žmogų pasikviesti, o dabar – net miestiečiai iš Kėdainių atvažiuoja“, – sako moteris, skaičiuojanti, kad 45-erius metus ši pirtis vienintelė rajone veikė be pertraukos. Ir be remonto.
Pagiriuose – maždaug 400 gyventojų. Panašiai tiek žmonių per metus apsilanko ir pirtyje – dažniausiai tie patys. Kai kurie tik prieš šventes, kiti – kiekvieną sykį, kai pirtis kūrenama. Galėtų priimti ir kiekvieną šeštadienį – išgirsime šiandien iš žmonių, už pirtį mokančių vieną eurą ir šešiolika centų. Kaina pensininkams – 58 centai.
Artimiausiomis dienomis Pagirių bendruomenė susirinks pasvarstyti, kaip dažnai ponia Zofija pirties duris turėtų atrakinti. Tikimės, kad šis „100 Lietuvų“ pasakojimas padės išpopuliarinti viešąją Pagirių pirtį visame miestelyje, tada Šėtoje, Siesikuose. O tada – visoje Lietuvoje. Gal ir užteks.